PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gegužės 21 d. 08:37

Seimo opozicija nebeturi vilčių susitarti dėl opozicijos lyderio: dėl žlugusių derybų kaltina vieni kitus

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


267834

Vos atsiradusi viltis Seimo opozicijai sutarti dėl bendro darbo ir turėti parlamento mažumos lyderį žlugo. Dėl bendradarbiavimo diskutavę „darbiečiai“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai sako, kad tarppartiniai pokalbiai sustojo, todėl vilčių sugrįžti prie šio klausimo nebepuoselėja.

Visgi, klausiami, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, partijų atstovai beda pirštu į skirtingas puses – „darbiečiai“ leidžia suprasti, kad derybas sugadino Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė, per anksti prakalbusi apie susitarimus spaudos atstovams. Pastaroji sako atvirkščiai – pasak jos, Darbo partija persigalvojo ir susitarti nebepavyks.

Tuo metu ekspremjeras Saulius Skvernelis mano, kad susitarimas žlugo dėl artėjančio rinkiminio maratono.

A. Mazuronis: idėja palaidota, opozicija susiskaldžiusi ir silpna

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai nurodė, kad tarp opozicinių frakcijų diskusijos dėl bendros veiklos nebevyksta. Jis svarsto, kad kai kuriems politikams, dalyvavusiems derybose, reikėjo ne paties susitarimo dėl opozicijos lyderio, bet, anot jo, „skambaus proceso“.

„Man atrodo, kad kai kam buvo reikalingas procesas, bet ne galutinis rezultatas. Ir dabar nevyksta jokios šnekos. Aš nežinau, nesu įsitikinęs, ar nuo pat pradžių tam tikri žmonės, kurie dalyvavo šiame procese – ar siekė rezultato, ar siekė tiesiog skambaus proceso“, – sakė jis.

„Pasižiūrėkite, kas nulėkė į spaudą ir kas pradėjo šmėžuoti spaudoje, džiugiai pranešinėti žinią apie susitarimą tarp opozicijos, kai tuo susitarimu net nekvepėjo. Pamatysite pagrindinius spykerius“, – nurodė Seimo narys, leisdamas suprasti, kad omenyje turi Mišrios grupės seniūnę A. Širinskienę, kurią dėl pasisakymų žiniasklaidoje kritikavo jau anksčiau.

Todėl vertindamas susiklosčiusią situaciją, A. Mazuronis nurodė nebeturįs vilčių, kad dar šioje Seimo kadencijoje opozicijai pavyktų susitarti dėl bendro darbo ir lyderio. Pasak jo, koją kiša ir artėjantys rinkimai, mat, Seimo nario teigimu, partijos siekia telkti palaikymą.

„Idėja palaidota, opozicija susiskaldžiusi, silpna ir sugebanti labai sunkiai ir tik išimtinais atvejais rasti bendrą vardiklį“, – konstatavo politikas.

„Artėja rinkiminiai metai ir tai suponuoja tai, kad tas tarimasis bus dar sudėtingesnis, visi bandys sau kažkokį politinį identitetą susikurti ir rinktis politinius balus. Galimybė susitarti bus praktiškai lygi nuliui“, – pažymėjo „darbiečių“ lyderis.

A. Širinskienė: iniciatyvą sužlugdė persigalvojusi Darbo partija

Tuo metu kitoje Seimo mažumos frakcijoje – Mišrioje grupėje – dėl žlugusios opozicijos lyderio iniciatyvos kaltinama Darbo partija. Pasak A. Širinskienės, partijos jau buvo bene sukirtę rankomis ir finalizavę susitarimus, tačiau „darbiečiai“, jos teigimu, persigalvojo.

„Kaip suprantu, Darbo partija persigalvodama ji tą idėją palaidojo. Šiuo atveju, tai yra jų apsisprendimas, kuris gerokai nustebino. Ir pradžių mes buvome kaip ir skubinami priimti sprendimą, paskui buvo to sprendimo išsižadėta. Bet, matyt, kaip suprantu, tai tam tikrų vidinių Darbo partijos perturbacijų išdava – kas pas juos frakcijoje vyksta ir kokie sprendimai priimami“, – Eltai situaciją komentavo A. Širinskienė.

Todėl ji, kaip ir A. Mazuronis, nebemato kitokių galimybių ar kelių rasti bendrą sutarimą. Seimo narė akcentuoja, kad ieškoti kitų partnerių „valstiečių“ ar socialdemokratų gretose taip pat nėra prasmės. Kaip numato Seimo statutas, opozicijos lyderis gali būti renkamas tada, kai mažumos frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.

Be to, A. Širinskienės manymu, derybas su kitomis frakcijomis komplikuotų ir tam tikros pavienių politikų trintys.

„Žinant tai, kad su Skverneliu yra tam tikri konfliktai „valstiečių“ lyderio ir pačios frakcijos, tai, matyt, frakcijos abi kartu negalėtų dirbti“, – svarstė opozicijos atstovė.

„Tiesiog yra tokia liūdna padėtis, kada vienos frakcijos staiga sugalvoja ir persigalvoja, o kitos frakcijos ar partijos yra tarpusavyje tiek susirieję, kad dirbti kartu negali. Tokia realybė Seime“, – apgailestavo ji.

S. Skvernelis: vilčių susitarti nėra nei daugiau, nei mažiau

Nors ir nesutiko su A. Mazuronio bei A. Širinskienės mintimis, kad iniciatyvą dėl opozicijos lyderio jau būtų galima pamiršti, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis pripažino, kad pokalbiai su potencialiais koalicijos partneriais nevyksta.

„Aš nesakyčiau, kad laidojama (iniciatyva – ELTA), bet nieko naujo. Progreso nėra“, – apgailestavo jis.

„Manau, kad vilčių nėra nei daugiau, nei mažiau, nei kad buvo prieš kokius tris mėnesius“, – derybas įvertino Seimo narys.

Kitaip nei kolegos, ekspremjeras nebuvo linkęs šioje situacijoje ieškoti kaltininkų. Anot jo, artėjantys rinkimai skatina partijas ieškoti kitokių veikimo strategijų.

„Nenoriu kaltinti. Matyt, kiekviena politinė jėga ir frakcija dabar galvoja apie savo strategiją, susijusią su artėjančiais rinkimais“, – aiškino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seimo mažumos frakcijos ėmė derėtis dėl bendro darbo ir ketino išsirinkti opozicijos lyderį. Tai portalui delfi.lt patvirtino Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Širinskienė, nurodžiusi, kad bendradarbiauti ketina jos vadovaujama frakcija, „darbiečiai“ bei Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

Visgi, A. Širinskienės perduotas naujienas Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis įvertino kritiškai. Politikas pyktelėjo ant kolegės parlamente, nes ši, jo teigimu, viešumoje paskleidė realybės neatitinkančias naujienas.

2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos buvo pasirašiusios opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs S. Skvernelis.

Visgi, ekspremjerui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas liko be opozicijos lyderio.

Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių parlamentarų, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.