PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Rugsėjo 19 d. 13:24

Seimo opozicija: nauja ministerija leistų valstybei skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai

Lietuva

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA


319453

Opozicinių partijų atstovai sveikina kilusias diskusijas dėl atskiros, regionų plėtrai skirtos ministerijos ir džiaugiasi atkreiptu dėmesiu į regionų politikos ydas. Vis tik, daliai politikų rimtai vertinant ministerijos steigimo idėją po rinkimų, kiti sako matantys geresnių išeičių.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tikina, kad ministerijos steigimas būtų viena iš priemonių, kuri leistų valstybei skirti daugiau dėmesio regionų plėtrai. Nors, jos teigimu, socialdemokratų rinkimų programoje nėra kalbama apie Regionų ministeriją, ši idėja galėtų iškilti po rinkimų.

„Tokia idėja mūsų supratimu gali būti po rinkimų svarstytina. Manau, kad jeigu susiformuotų nauja koalicija, kuriai rūpi kaip gyvena žmonės regionuose ar jie gyvena taip pat gerai kaip Vilniuje, tokios ministerijos steigimas gali tapti kūnu“, – Eltai kalbėjo R. Budbergytė.

„Mes galvojame, kad regionų plėtrai turi būti skiriamas visai kito lygio dėmesys negu skiria šiuo metu valdantieji, kuriems atrodo, kad regionuose gyvenimas yra toks pat geras, koks jis yra geras Vilniuje ar kituose Respublikos didmiesčiuose“, – paaiškino ji.

Politikės teigimu, nauja ministerija galėtų užimti dabar veikiančios Energetikos ministerijos vietą, kurios atliekamas funkcijas galėtų perimti Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Matome, kad jau praradusi reikšmingumą ir prasmę yra Energetikos ministerija, kurią galima būtų įkomponuoti į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o jos vietoje galėtų atsirasti Regionų plėtros ministerija“, – teigė socialdemokratė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis džiaugėsi vykstančia diskusija dėl regioninės politikos ir kritikuoja VRM už regionų koordinavimo funkcijos apleidimą. Kita vertus, jis abejoja ar ministerijos steigimas padėtų išspręsti turimus iššūkius.

„Diskusija tikrai prasminga, nes pastaruosius ketverius metus VRM tiesiog pamiršo, kad yra atsakinga už regionų politiką. (...) Dėl to kaip niekada regioninė politika yra apleista, matome gyvenimo skirtumą tarp sostinės ir regionų, viešųjų paslaugų mažėjimą ir kitas problemas. Todėl pati idėja, kad atsirastų institucija, atsakinga už regioninę politiką yra priimtina“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.

„Penkioliktos ministerijos įsteigimas neišspręstų bėdų, kurios yra dabar su regionine politika. Regioninė politika yra tarpinstitucinė. Reikalingas koordinavimas ir sutarimas tarp visų ministerijų, nes negali atsieti, tarkime, švietimo reformos nuo kelių ir pavežėjimo paslaugų; investicijų nuo finansų ir panašiai“, – aiškino buvęs premjeras.

Politiko manymu, tarpinstitucinio koordinavimo darbą jau šiuo metu atlieka Vyriausybės kanceliarija, todėl ji galėtų tiesiog perimti žmones ir regionų koordinavimo funkcijas iš VRM.

„Siūlau Vyriausybės kanceliarijai deleguoti tas funkcijas, perimant žmones iš Vidaus reikalų ministerijos ir daryti iš kanceliarijos Vyriausybės veiklos koordinavimo instituciją, kuri atliktų, ką kanceliarija realiai ir atlieka. Ji ir yra 15-a ministerija, koordinuojanti visų kitų ministerijų bendrą darbą“, – tikino S. Skvernelis.

Praėjusį ketvirtadienį Eltos organizuotų debatų Seimo rinkimams metu, galimybę įkurti Regionų ministeriją tarp siūlymų taip pat įvardijo Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

„Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – debatų metu siūlė J. Pinskus.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Anot jo, tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.

Šalies vadovas taip pat užsiminė, kad nors ankstesni bandymai po šalį paskirstyti ministerijas nepavyko, tai nepaneigia pačios idėjos poreikio. G. Nausėda teigė, kad šiuo metu matoma institucijų centralizacija – tai „senojo politinio režimo palikimas“, kai turėtų būti veikiama horizontaliai.