Seimo NSGK pritarė Lietuvos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos (papildyta)

Lietuva

Seimas / Elta

Paulius PerminasŠaltinis: BNS

357566

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Kaip komiteto posėdyje teigė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, minų naudojimas suteiktų galimybę „pakankamai pigiomis priemonėmis pažeisti priešininko gyvą jėgą“.

„Denonsavimas šitos konvencijos mums leis kaupti atsargas ir kas svarbiausia – rengti karius. Tai tikrai būtų rimtas atgrasymas. Nėra kalbos apie tai, kad mes neatsakingai ruošiamės totalitariniam karui, bet imamės visų reikalingų priemonių, kad priešas būtų atgrasytas dar prieš jam priimant sprendimą kažką daryti Lietuvos atžvilgiu“, – sakė jis.

Kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Andrius Jagminas teigė, jog denonsavus konvenciją būtų galima mokyti karius, sukaupti atsargas, minų naudojimas veiktų ir kaip atgrasymo elementas.

Atgrasymo svarbą pabrėžė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Šis veiksmas yra skirtas atgrasymui, nes vienas iš baisiausių dalykų, kurį stengiamės sustabdyti, tai yra Rusijos patekimą į NATO, Lietuvos teritoriją, nes jie užsėja ne tik minomis didžiules teritorijas, kurios neišvengiamai sužalotų labai daug civilių, bet ir naudojant minas spąstus, kurių Lietuva nesiruošia naudoti“, – sakė ji.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

NSGK posėdyje dalyvavęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkas Marius Taparavičius nurodė, kad civiliai sudaro iki 80 proc., iš kurių 47 proc. yra vaikai, priešpėstinių minų aukų.

„Tokioms aukoms, jeigu jos išgyvena, reikalinga ilgalaikė reabilitacija, brangiai kainuojantis protezavimas, jie yra praradę darbingumą ir galimybę rūpintis kitais“, – sakė jis.

Anot pulkininko A. Jagmino, kariuomenė imdamasi procedūrinių veiksmų sieks iki maksimumo sumažinti potencialią žalą gyventojams ar gyvūnams.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Opozicinių konservatorių lyderis, NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog denonsavimui Seimo salėje prireiks 86 balsų. Pasak jo, panašu, kad tiek surinkti pavyks.

„Manau, kad jų yra ir krašto apsaugos ministrei siūlau su valdančiais pasikalbėti. Ne tik su savo frakcija, bet ir viena įdomesne partnere, kad būtų balsų, bet mes esam pasiruošę padėti, paremti balsais“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę siūlymui pasitraukimą svarstyti po pateikimo pritarė 103 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo.

Balsavime susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ politikai Vytautas Jucius, Petras Dargis bei Raimondas Šukys.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt