Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Raimundas Lopata. Karolinos Gudžiūnienės nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Pranešimas spaudai
Jis apgailestauja, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas atmetė jo pasiūlymą, kuriuo asmenims, turintiems Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybę, kasmet būtų taikoma 1000 asmenų kvota.
„Dabar visa atsakomybė už tai tenka tiems, kas net nesvarstė mano pasiūlymo rimtai, įskaitant komiteto pirmininką. Jų dėka toliau Lietuvoje plėsis rusakalbiškumo ir posovietizmo praktikų erdvė, nes valstybėje paisoma vien tikslinių dalies verslo poreikių siekiant lengvo pelno, o ne Respublikos interesų“, – teigia R. Lopata.
Jo pastebėjimu, praėjusiais metais Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kuri aiškiai įvardijo, kad migracijos politika turi būti valdoma. „Seimas pats sutiko kontroliuoti imigracijos procesą. Į Lietuvą daugiausia atvyksta rusakalbiai iš buvusios SSRS teritorijos, tačiau trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste – būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai. Kitaip sakant, turime praplėsti į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos geografiją“, – teigia R. Lopata.
Šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 230 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tarp jų Baltarusijos – 63 tūkst. leidimų, Rusijos –16 tūkst., Uzbekistano – 10 tūkst., Kirgizijos – 7 tūkst., Tadžikistano – 6 tūkst., Azerbaidžano – 4 tūkst., Kazachstano – 3,5 tūkst.