Seimo komitetui grįžus prie partnerystės klausimo – užuominos apie politinius mainus

Lietuva

Agnė Širinskienė / Andrius Ufartas/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT

368850

Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Vis tik, posėdžio metu diskutuojant dėl nevienareikšmiškai vertinamos įstatyminės iniciatyvos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė užsiminė ir apie galimai vykstančius politinius mainus.

Kaip skelbta, Seimo liberalai siūlo Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatyti aktualią teisės akto įsigaliojimo datą – 2026 m. liepos 1 d.

„Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d., o Vyriausybė iki 2023 metų kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Terminai praėję, todėl, įvertinus šias aplinkybes, manau, kad pasiūlymas yra logiškas ir pasiūlymo esmė – (...) išdėstyti naują redakciją“, – TTK posėdžio metu kalbėjo liberalas Vitalijus Gailius.

„Šis įstatymas įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d. ir antra dalis – Vyriausybė iki 2026 m. birželio 30 d. parengtų įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, – dėstė jis.

Pastarajam siūlymui pritarė 6 TTK nariai, po vieną pasisakė prieš ir susilaikė.

Vis tik, pastarieji liberalų siūlymai sukėlė klausimų daliai TTK narių. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė pažymėjo, kad TTK yra pritarusi siūlymui kreiptis į Vyriausybę, kuri turėtų pateikti partnerystę reglamentuojančio įstatymo projektą, atliepiantį Konstitucinio Teismo (KT) išvadą. Todėl jis klausė, kokiu tikslu iš tikrųjų yra teikiami siūlymai dėl įstatymo įsigaliojimo datų.

„TTK jau pritarė pasiūlymui rengti partnerystės įstatymą ir kreipėsi į Seimo valdybą, o pastaroji kreipėsi į Vyriausybę (...). Dabar ką daro TTK – tai jis taiso Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datas tam, kad šitą įstatymą pateiktų į plenarinių posėdžių salę paskutiniam balsavimui, t. y., priėmimui“, – savo įžvalgomis dalijosi I. Vėgėlė.

„Akivaizdu, kad šitas įstatymas, manau, bus nepriimtas ir dėl to dabar tokia skubos tvarką. Ir kadangi jis bus nepriimtas – visi nuleis akis ir žiūrės į KT ir Vyriausybę, kada iš Vyriausybės ateis partnerystės įstatymas. Tai, mano supratimu, šitą, ką mes dabar darome, reiktų labai atvirai žmonėms pasakyti (...). Realybė ta, kad yra bandymas tuos įstatymus, kuriuos svarsto dabar Seimas – Civilinės sąjungos įstatymą ir Artimo ryšio įstatymą – bandymas užgesinti“, – teigė jis.

Komitetui apsvarsčius pateiktus Seimo narių siūlymus, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos projektas teoriškai turėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę. Ar klausimas bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę – kol kas neaišku.

A. Širinskienė užsiminė apie galimus politinius mainus

Nors ir pati praėjusios kadencijos metu registravo panašius siūlymus dėl aktualios datos Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimui, demokratų frakcijos atstovė A. Širinskienė nusišalino nuo balsavimo dėl liberalų iniciatyvos. Parlamentarė tikino tai daranti dėl to, jog girdi Seime sklindančias kalbas, jog dėl šio klausimo vyksta politiniai mainai – parama civilinei sąjungai keičiama į balsus už Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, švelninančias piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę.

„Bendrai vieną pastabą turėsiu – tikrai labai nesmagu, kai Seime sklando gandai, kad viena labai konkreti frakcija bando mainyti savo balsus mainais „čekučiai“ ir partnerystė. Tai dėl šitos priežasties aš tikrai balsavimuose nedalyvausiu ir kažkaip pastaruoju metu labai pradedu nejaukiai jaustis, kada vis išlenda koks nors koks nors politinis turgus“, – konstatavo politikė.

Kiti TTK nariai į tokias A. Širinskienės užuominas nereagavo.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

ELTA primena, kad balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt