Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomoms pataisoms, kurios sudarys palankesnes sąlygas perkelti darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visi perkeliami darbuotojai. Užimtumo tarnyba nevertintų tokių darbuotojų kvalifikacijos ar darbo patirties – dėl jų tinkamumo dirbti spręstų pats investuotojas. Taip pat nebūtų vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turėtų teisę dirbti Lietuvoje ir gautų tokios pat trukmės leidimą gyventi.
„Mes siekiame padidinti Lietuvos konkurencingumą dėl persikeliančio verslo iš trečiųjų šalių ir palengvinti įmonių ir įmonių darbuotojų iš užsienio valstybių persikėlimo procedūras. Visos pastangos skirtos tam, kad didintume naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos plėtrą“, – posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Viceministrė nurodė, kad šiuo metu persikėlimu į Lietuvą domisi 110 įmonių iš Baltarusijos, 43 yra pradėjusios perkėlimo procesą, o 37 dar svarsto.
„Dėl paskutinėmis savaitėmis šiek tiek atlaisvintų karantino ribojimų stebime padidėjusį susidomėjimą. Artėja mokslo metų pabaiga, mes manome, kad susidomėjimas dar labiau padidės. Skaičiuojame, kad per šitą procesą turėtume susikurti apie 3 tūkst. naujų darbo vietų“, – sakė J. Neliupšienė.
Nauju reguliavimu galėtų pasinaudoti investuotojai, kurie įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų, kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1,5 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios darbo vietos turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip trejus metus.
„Investuotojas turės pareigą informuoti apie perkeltus darbuotojus ir neinformavus apie perkeltus darbuotojus bus taikoma atsakomybė, šiuo atveju kalbame apie baudas. Kalbame tik apie tuos atvejus, kai yra sudaroma investicijų sutartis. Tai nėra taip, kad kažkas sumanė, persikėlė darbuotoją jau esančioje įmonėje, kuri veikė. Kad sudarytum investicijų sutartį su Vyriausybe ir jos įgaliota institucija, reikia sukurti bent 20 naujų darbo vietų ir turėti šiek tiek daugiau nei 1,4 mln. eurų investicijų“, – sakė viceministrė.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teiravosi, ar, kalbant apie 110 persikeliančių įmonių, tarp veiklos rūšių dominuoja IT sektorius.
„Tai iš principo IT specialistai, bet jie dirba įvairesnėse įmonėse. Tai yra ir mažesnės įmonės, kaip veikiantys startuoliai skirtingose šalyse, tokie, kurie siūlo verslo plėtojimo paslaugas. Jiems galbūt sunkiau surinkti numatytas investicijas į kapitalą, kalbame ir apie tokias įmones kaip žaidimų kūrėjai. Buvo besidominčių šiek tiek iš nedidelių gamybos įmonių, bet neturime labai daug tikėjimo, kad jie čia vystysis“, – sakė J. Neliupšienė.
„Investuok Lietuvoje“ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis sakė, kad šalyje egzistuoja IT darbuotojų stoka, kuri trukdo pritraukti naujas investicijas į Lietuvą.
„Investuok Lietuvoje“ dirba su didžiaisiais paslaugų centrais, kuriuos pritraukiame, tai ten reikalingi IT specialistai ir jų reikia daug. Šiuo atveju pritraukimas iš Baltarusijos įmonių duoda kelis aspektus. Pirma, turime didesnę darbo jėgą, reikalingą IT, antra, padedame kaimyninei šaliai jai sunkiu laiku, jos žmonėms. Trečia, mes gausime naujas darbo vietas ir naujus mokesčius. Tai labai svarbu pandemijos kontekste, siekiant sumažinti pandemijos pasekmes“, – sakė G. Višinskis.
Jo teigimu, šiuo atveju procesas bus griežtesnis nei kitų leidimų gyventi Lietuvoje atveju.
„Pirmiausia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota įstaiga išdavinės patvirtinimus, kad tam tikri darbuotojai atitinka nustatytas sąlygas. Juos išduos „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Tada atsiranda sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Čia procesas nesikeičia, pritraukdami investuotojus jie sudaro sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tikrinamas sukurtų darbo vietų skaičius, žiūrimas mokamas atlyginimas, tai kontrolė vyksta“, – sakė G. Višinskis.
Jo teigimu, praktika rodo, kad piktybiško pažeidinėjimo nėra, saugikliai veikia.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų birželio 1 dieną.
ELTA