Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vėjo parkas jūroje / Unsplash nuotr.
Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS.LT
Apsvarstęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.
Valstybės kontrolierius norima įpareigoti įvertinti projektui skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą bei teisėtumą, rizikų pasidalijimą tarp projekto partnerių bei jo poveikį valstybės interesams.
Audito komitetas pritarė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Artūro Zuoko ir socialdemokrato Ramūno Vyžinto išvadai pavesti Valstybės kontrolei auditą atlikti iki lapkričio 15 dienos, o ne iki metų pabaigos, kaip buvo numatyta anksčiau.
„Dar kad šiais metais, gal net iki (antrojo – BNS) konkurso įvykimo turėtume Valstybės kontrolės auditą, kuris atsakytų į daugelį klausimų, kurie ir pagerintų vertinimą antro konkurso, kuris vyks“, – komitete trečiadienį teigė A. Zuokas.
Taip pat pritarta siūlymui audito metu nustatyti, ar „Ignitis grupės“ bei jos antrinės įmonės „Ignitis renewables“ dalyvavimo projekte modelis atitinka jo konkurso sąlygas bei išsiaiškinti, ar kaštų pasidalijimas su projekto partneriais – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ dera su planuojamomis projekto naudomis.
„Mes negauname konkrečių atsakymų, kas investavo ir kas mokėjo tuos 20 mln. (vystymo mokesčio – BNS) ir investavo 30 mln. eurų į projekto pasirengimą. (...) Jeigu vienas partneris investuoja daugiau realių lėšų, o kitas partneris ne, tai kažkaip sutartyje turėtų būti atitinkamai pasidalytos ir naudos iš projekto“, – komiteto posėdyje teigė A. Zuokas.
Siūlymui pavesti Valstybės kontrolei atlikti „Curonian Nord“ valstybinį auditą Seimas po pateikimo pritarė gegužės pradžioje.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos teigimu, projektas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui, o įvertinus jo eigą, išaiškėjo galimos finansinės rizikos ir viešojo intereso apsaugos būtinybė.
Premjeras Gintautas Paluckas pateikiant projektą sakė, kad Seimo garbės reikalas yra išsiaiškinti projekto aplinkybes dėl jau atliktų milijoninių išlaidų.
Anksčiau jis teigė, jog reikėtų griežčiau prižiūrėti projektą ir, anot jo, tai galėtų daryti vyriausybinė darbo grupė arba Valstybės kontrolė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas irgi sutinka, jog Vyriausybė turėtų sustiprinti projekto priežiūrą, tačiau jis pripažįsta, kad papildomi auditai kartais „galbūt yra ir pertekliniai“.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Bendroje projekto vystymui įsteigtoje įmonėje „Offshore wind farm 1“ „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ priklauso 51 proc. akcijų, „Ocean Winds“ kontroliuojamai Ispanijos įmonei „OW offshore S.L.“ – 49 proc. akcijų.
Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei, dar 30 mln. eurų išleista jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Seimo Audito komiteto pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius posėdyje teigė, kad dar 55 mln. eurų yra įsipareigojimai, garantijos ir užstatai už galios vienetą projektui.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.