Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Elektrinis paspirtukas. Pixabay nuotr.
Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA.LT
„Techninių galimybių yra, kitų šalių patirtis tai įrodo. Suprantu, kad tam reikės tam tikrų investicijų, bet jei bent viena žmogaus gyvybė ir sveikata bus išgelbėta, vadinasi, tas projektas buvo vertas to, kad jis būtų priimtas“, – pirmadienį teigė komiteto pirmininkas ir vienas pataisų autorių Julius Sabatauskas.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas transporto saugos klausimais Andrius Karnilavičius teigė, kad 2023-aisiais keliuose nukentėjo 173 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, tačiau tikrasis skaičius galėtų būti ženkliai didesnis.
„Čia yra tie, kuriuos fiksavo policija, ligoninėse turbūt yra daugiau nukentėjusiųjų“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Seimo narė Giedrė Balčytytė teigė, kad prieš priimant galutinius sprendimus dėl įstatymo pakeitimų vertėtų išsiaiškinti tikruosius sužeistųjų skaičius.
„Labai norėtųsi šiek tiek daugiau duomenų. (...) Mes galime sprendimus priimti, bet nežinome net kokio masto problemą sprendžiame, jei fiksuojame, pavyzdžiui, tik 20 proc. įvykių, mums vienaip gali atrodyti problema, bet jei fiksuojame 80 proc. įvykių – jau kitaip“, – nurodė ji.
Siūlo atsižvelgti į skirtingus paspirtukų tipus
Elektrinius paspirtukus ir dviračius nuomojančią įmonę „Bolt“ atstovaujanti lobistė Gabrielė Andračiūnienė teigė pritarianti šalmo dėvėjimo naudai, tačiau abejoja ar siūlomas reglamentavimas įtikins vairuotojus naudoti apsaugos priemones.
„Kitose šalyse yra kai kur praktika privalomų šalmų reglamentavimo, tai žmonės vengia juos dėvėti, kai yra nuomojamas šalmas, o ne asmeninis, dėl įvairiausių priežasčių – dėl netinkamo šalmo dydžio, dėl higienos klausimų“, – aiškino G. Andračiūnienė.
Taip pat lobistė abejoja ar vertėtų taikyti vienodus reikalavimus skirtingų tipų paspirtukams. Jos teigimu, riboto greičio transporto priemonės nekelia tokios pat grėsmės vairuotojo saugumui kaip paspirtukai, galintys išvystyti 50-60 kilometrų per valandą siekiantį greitį.
„Nekvestionuojame šalmo kaip apsaugos priemonės, bet mums rodos, kad reiktų atskirti galingus ir negalingus paspirtukus, kuriuos naudojame miestuose nuvažiuoti nuo taško A iki taško B pakankamai nedideliu greičiu ir nedideliu atstumu“, – dėstė ji.
ELTA primena, kad šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Tačiau keliu važiuojantiems tokiems vairuotojams įstatyme numatyta tik rekomendacija būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.