Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aistė Gedvilienė. ELTA nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS.LT
Posėdis rengiamas prieš šio klausimo svarstymą Europos Taryboje kitą savaitę.
Komitetas spręs, ar įtvirtinti anksčiau suformuluotą šalies poziciją ir dar kartą pritarti tokios apimties projektui, koks dabar yra, ar siekti pokyčių.
„Ar priimti kažkokį kitokį sprendimą, kompromisinį. Pavyzdžiui, latviai pranešė, kad jie pritaria, bet pabrėžė, kad žemės ūkio srityje nevalios pasiekti rezultatų“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Milulėnienė.
Jos teigimu, Gamtos atkūrimo reglamentas „poliarizuojantis klausimas“.
„Europos Parlamente jis praėjo labai maža persvara“, – teigė komiteto vadovė.
Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad Lietuva pozicijos neplanuoja keisti.
„Tokios valios, kad pakeisti poziciją, nėra (...). Neturiu indikacijų, kad bus blogai nubalsuojama, jau viskas yra suderėta, susiderėta“, – BNS sakė ji.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas BNS tvirtino, kad „būtų skandaliukas“, jeigu Lietuva atsitrauktų nuo ankstesnės pozicijos dėl Gamtos atkūrimo reglamento.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ketvirtadienį Seime piktinosi, kad Lietuva „rikiuojasi šalia Vengrijos ir kitų mažumos valstybių, bandančių blokuoti šį labai svarbu visai Europai dokumentą“.
R. Morkūnaitė-Milulėnienė tvirtino, kad Gamtos atkūrimo reglamentą blokuoja ne tik Lenkija, Vengrija, bet ir Švedija bei Suomija.
Pasak T. Tomilino, reglamento pakeitimai naudingi ūkininkams.
Europos Komisija šio reglamento projektą parengė prieš dvejus metus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.