Seimo „darbiečiai“ kaltina M. Skuodį pasyvumu: reikalauja sudaryti aiškų planą dėl tiltų ir viadukų remontų

Lietuva

BNS / Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

258021

Po incidento Kėdainiuose, kai įgriuvo avarinės būklės tiltas per Nevėžį, trečiadienį Seimo Darbo partijos frakcija pasikvietė susisiekimo ministrą Marių Skuodį pasiaiškinti, ką Vyriausybė žada daryti dėl tolimesnės tiltų ir viadukų renovacijos. „Darbiečiai“ kaltino Susisiekimo ministerijos (SUMIN) vadovą pasyvumu ir ragino kartu su Ministrų kabineto vadove sukurti konkretų planą, kaip ir kokiu tempu bus remontuojama avarinės ir itin prastos būklės šalies kelių infrastruktūra.

„Jūs puikiai, turbūt, suprantate, kad jeigu ten būtų nukentėję žmonės, tai šiandien ne čia sėdėtume, o ministras Prezidentūroje su pareiškimu atsistatydinimo greičiausiai sėdėtų, o pas jus turbūt jau vaikščiotų prokurorai ir ikiteisminis tyrimas būtų, kas, ką, kaip vertino ir kas, kodėl nukrito“, – trečiadienį frakcijos posėdyje kalbėjo „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ar jūs nematote, kad kaip ministras jūs turėtumėte būti pas premjerę su aiškiu planu, kaip panaudoti pinigus per kuo trumpesnį laikotarpį, kad tokių situacijų nebūtų? Nes kai nutiks nelaimė, neduok Dieve, (...) tai tada jau, žinokit, atsakomybė tai bus tiek jums asmeniškai žmogiška, kurios niekas nepavydėtų, tiek mums kaip politikams, kurie mato, kas darosi“, – klausė ministro „darbietis“.

Parlamentaras neatmetė galimybės, kad Seimo opozicija gali inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą Vyriausybe, jeigu Ministrų kabinetas ir premjerė Ingrida Šimonytė nesiims jokių veiksmų situacijai pakeisti.

„Jeigu premjerė to nesiūlo ir nesutinka, tai arba jūs turite dėti pareiškimą, arba mes tada inicijuosime visos Vyriausybės pasitikėjimo klausimą, nes Vyriausybė nesusitvarko su elementariais ūkiniais valstybės klausimais“, – piktinosi politikas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad pamokas dėl nepakankamo finansavimo tiltų ir viadukų remontui ministerija išmoko jau anksčiau – dar iki antradienį įvykusios nelaimės. Todėl, pabrėžė ministras, ilgalaikis tiltų renovacijos planas egzistuoja ir yra nuosekliai įgyvendinamas. Sulaukęs V. Gapšio klausimų, Vyriausybės narys pasiūlė opozicijos atstovams inicijuoti parlamentinį tyrimą, kurio metu būtų išsiaiškinta, kodėl kelių infrastruktūros klausimai ilgą laiką buvo apleisti ir nesulaukė atitinkamų biudžeto asignavimų.

„Žinote, padarykite, inicijuokite Seimo laikinąją tyrimo komisiją įvertinti, iš kur atsirado tie 62 tiltai, kokia būklė, kas ir ką darė, ko nepadarė. Aš tikrai labai siūlyčiau šitą dalyką padaryti ir tada bus labai daug atsakymų – kiek skyrė ir kas finansavimo, kokį finansavimą. Dabar yra 72 tiltai, labai aiškus sąrašas, kas su kiekvienu yra daroma. Kai kur darbai yra padaryti, kai kur vykdomi pirkimai ir pan.“, – nurodė ministras M. Skuodis ir pastebėjo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įvertins, ar nereikėtų imtis papildomų apsaugos priemonių dėl avarinių tiltų.

V. Gapšiui paklausus, ar ministras yra „patenkintas tuo, kaip vyksta (procesai – ELTA) ir kokiu tempu griūva tiltai“, M. Skuodis patikino, kad nori, jog remontai vyktų kuo greičiau. Be to, anot SUMIN vadovo, Vyriausybė nuolat diskutuoja dėl lėšų kelių ir transporto sektoriui didinimo. Todėl, tęsė M. Skuodis, esant galimybei tobulinti biudžetą, Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į šį probleminį klausimą.

„Vyriausybėje tos diskusijos apie finansavimą vienai ar kitai sričiai – įskaitant keliams – vyksta nuolatos. Aš ir asmeniškai kalbu su premjere, ir premjerė žino tai ir prioritetus atitinkamai dėliojame“, – nurodė SUMIN vadovas.

„Jeigu tos erdvės bus – bet nesu finansų ministras – jeigu bus keičiamas biudžetas, aš neabejoju, kad tai bus įvertinta“, – vylėsi ministras.

M. Skuodis: didesnis finansavimas problemos neišspręs, reikia tinkamai prioritetizuoti darbus

Ministras pastebėjo, kad prastos kokybės kelių infrastruktūros problemą būtų galima spręsti didinant finansavimą. Tačiau, pažymėjo jis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kur yra nukreipiamos papildomos lėšos.

„Mes galime kalbėti, aišku, apie didesnio finansavimo poreikį. Bet kur aš matau didžiausią iššūkį – mes galime finansavimą didinti, bet jeigu jis nukreipiamas ne ten, kur labiausiai reikia, ir į tuos klausimus, kurie yra svarbiausi, tai padidinimas irgi daug ko neišspręs“, – posėdžio metu teigė M. Skuodis.

„Aš galiu pasakyti, kad ta pamoka ne dabar yra atsiradusi, ji buvo ir anksčiau. Mes matome tą sąrašą, tas sąrašas yra kiek tik ir įmanoma sprendžiamas ir tvarkomas“, – pažymėjo jis.

Anot ministro, biudžeto skiriami pinigai tiltų ir viadukų remontui kasmet šiek tiek didėja. SUMIN duomenimis, 2018 m. tam buvo skiriama 6,6 mln. eurų – už tokią sumą galima suremontuoti maždaug 4-5 tiltus. Visgi, pažymėjo M. Skuodis, jeigu reikėtų kapitalinio remonto, už tokias lėšas pavyktų padaryti dar mažiau.

„Šiais metais mūsų planas – 53 mln. Mes tą finansavimą didinam, jis yra didinamas kitų objektų sąskaita. Tai vienas dalykas prioritetai – prioritetai buvo šiek tiek kiti ir tiltai nei per vienerius, nei per dvejus metus nesugriūva“, – akcentavo ministras.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt