Seime pirmą balsavimą įveikė antrosios pensijų pakopos pertvarka

Lietuva

Pexels nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

361505

Seimas svarstys antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. už praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.

Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus antradienį pateikimo stadijoje palaikė 91 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 22 susilaikė. Siūlymai svarstymui grįš birželio 10 d.

Projektą teikusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai pasirinkti, kur investuoti savo uždirbtus pinigus.

„Poveikį kokį padarys (siūlomi pokyčiai – ELTA), tai mes kol kas matome tik teigiamą poveikį, bet kiek išeis žmonių, kiek žmonių nuspręs pasilikt sistemoj – mes tą pamatysime tik po to, kai sistema pradės veikti“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo ministrė.

Anksčiau I. Ruginienė prognozavo, kad iš sistemos priėmus pokyčius pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.

Ministrė pakartojo, jog atsakomybė dėl gyventojų motyvacijos pasilikti kaupime tenka pensijų fondams.

„Dabar yra tas auksinis laikotarpis, kai fondai turėtų suintensyvinti informavimą, konsultavimą ir įtikinti juos pasilikti sistemoje ir neišeiti. Ir, jeigu fondams tai pavyks, manau, kad ir išeinančių turėsim visai mažą procentą“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Išsiskyrė nuomonės dėl siūlymų poveikio gyventojų finansinei situacijai

Posėdžių salėje pristatant siūlymus, išsiskyrė dalies parlamentarų nuomonės – nors valdantieji pokyčius sveikino, dalis opozicijos įžvelgė riziką, kad siūlymai kenktų šalies verslo aplinkai ir pensijų fondų veiklai.

Konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikavo, jog nėra aiškus siūlomos pertvarkos tikslas, o ją priėmus esą sistemoje neatsiras nei daugiau aiškumo, nei nuoseklumo.

„Bus mažiau kaupiančiųjų, mažesnės pensijos“, – tikino politikė.

Atsakydama I. Ruginienė pažymėjo, kad siūlomi pokyčiai yra neišvengiami norint „atstatyti“ gyventojų pasitikėjimą papildomu pensijų kaupimu.

Anot G. Skaistės, šiuo metu rinkos, kuriose investuoja pensijų fondai, yra nukritusios, todėl iš kaupimo pasitraukti gyventojams finansiškai būtų nenaudinga.

„Demokratas“ Algirdas Butkevičius klausė, kokį poveikį pokyčiai ilguoju laikotarpiu turės šalies ekonomikai, namų ūkių finansams ir infliacijai.

„Trumpuoju laikotarpiu yra galimybė, kad infliacija šiek tiek sukils, bet ilguoju laikotarpiu net Lietuvos bankas patvirtino, kad ji gali būti mažesnė nei ją šiandien turime“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Liberalas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu pabrėžė, kad, nors pokyčiai priimami siekiant atliepti Konstitucinio teismo (KT) nutarimą, Vyriausybės siūlymais nueinama „gerokai per toli“.

„Žinome, kad pasakė KT, bet jūs žengiate toliau – penkeri metai prieš pensiją išsiėmimas, daug paskatų išeiti, prezidento siūlymas 25 proc. bet kur, bet kam leidžiant išsiimti. Nė viena iš pasiūlytų tezių nežudo pensijų fondų, bet jų komplektas, deja, gali būti labai lemtingas ir pakenkti verslo aplinkai“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Tuo metu socialdemokratė Jūratė Zailskienė akcentavo, kad nepasitikintiesiems antrosios pakopos pensijų sistema būtų sudarytos geros sąlygos iš jos pasitraukti, o norintiems likti – galimybės kaupti palankesnėmis sąlygomis.

„Manau, kad žlugimas tikrai nenusimato pensijų fondų, bet jiems irgi bus sudarytos galimybės padirbėti ir įtikinti gyventojus, kad jūs likite (kaupime – ELTA). (…) Jeigu valstybinė „Sodra“ gauna didesnę grąžą nei privatūs fondai, čia jau kažkas yra negerai“, – sakė J. Zailskienė, ragindama pasitikėti gyventojų gebėjimu patiems nuspręsti, kur investuoti pinigus.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat sveikino siūlymus ir ragino sudaryti sąlygas gyventojams iš kaupimo pasitraukti jau nuo liepos mėnesio.

„Dabar visi (…) kurie kaupia, kurie yra į tą kalėjimą patekę, į tą prievartinį kalėjimą, jie mato, kaip dega pinigai, šiai dienai jie ten dega. Tai tą išėjimą reikia padaryti kuo greičiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Šiuo metu numatyta, kad siūlymai sudarytų galimybes iš kaupimo antrojoje pakopoje pasitraukti nuo 2026-ųjų sausio.

Siūloma leisti iš kaupimo pasitraukti lengviau

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.

Kritiką siūlymams anksčiau išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, nes išaugtų vartojimas.

Konstitucinis teismas (KT) pernai nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.

KT pažymėjo, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

LB duomenimis, 2024 m. pirmą pusmetį antros pakopos pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. gyventojų, fonduose sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt