Seime – įtarimai dėl politinių mainų: stumiamas „čekutininkams“ palankus įstatymas, kad būtų įteisinta partnerystė

Lietuva

Freepik nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA.LT

368956

Kritikos susilaukusi, tačiau sėkmingai kelią toliau besiskinanti socialdemokratų iniciatyvą dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, švelninančių piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, nėra atsitiktinumas, Seimo užkulisiuose sako parlamentarai. Pasak jų, sunku suprasti, kodėl tokį projektą, galintį palengvinti į „čekiukų“ skandalą įsivėlusių politikų dalią, taip primygtinai stumia puikią reputaciją bei teisinį išsilavinimą turintis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.

Valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausantys parlamentarai jau antrą savaitę kalba, jog galbūt tikrosios socialdemokrato iniciatyvos priežastys nėra tos, apie kurias kalba pats politikas ar jį kritikuojantys oponentai. Kitaip tariant, nei siekis logiškai sureguliuoti baudžiamąja atsakomybę, kaip tikina J. Sabatauskas, nei bandymas pagelbėti į skandalus įsivėlusiems „čekutininkams“ yra pagrindinis motyvas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti demokratų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė viešai įtaria, kad šioje situacijoje tiesiog vyksta „politiniai mainai“, siekiant priimti kitą, gerokai sunkiau parlamente kelią besiskinantį Civilinės sąjungos įstatymą. Kad apie tai Seime netyla kalbos, politikė užsiminė trečiadienį vykusiame TTK posėdyje.

„Seime sklando gandai, kad viena labai konkreti frakcija bando mainyti savo balsus mainais „čekučiai“ ir partnerystė“, – sakė politikė ir nusišalino nuo balsavimo dėl liberalų iniciatyvos patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą.

Tokias kalbas tikina girdėjęs ir į Seimą išrinktas „Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica.

„Girdžiu kalbas iš koalicijos partnerių... Tokias kalbas, kad Julius Sabatauskas ėmėsi projekto dėl „čekučių“, tarsi manais prašydamas palaikymo partnerystei ir tikėdamasis, kad gal taip daugiau palaikymo sulauks“, – Eltai teigė V. Sinica.

Pasak jo, nors įrodymų, galinčių pagrįsti įtarimus, jis neturi, tokios galimybės nereikėtų visiškai atmesti. Juk, pažymi politikas, kaip tuomet kitaip reikėtų paaiškinti, kad tokios iniciatyvos ėmėsi socialdemokratas.

„Keista iš jo matyti tą „čekučių“ klausimą stumiant. TTK buvo nemažai nusistebėjimo, kodėl nesilaikoma procedūrų sprendžiant šį klausimą. Turbūt sutiksite, kad Juliui Sabatauskui nėra būdinga tai daryti – jis yra skaidrus žmogus“, – svarstė V. Sinica, pridurdamas, jog kalbos apie galimus mainus balsuojant sklando jau ne vieną dieną.

„Negaliu guldyti galvos po tokiais teiginiais, bet tokie teiginiai egzistuoja“, – pridūrė parlamentaras.

Panašūs samprotavimai bei įtarimai pasiekė ir Liberalų sąjūdžio senbuvio Eugenijaus Gentvilo ausis.

„Galiu patvirtinti, kad esu tai girdėjęs“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Kaip ir V. Sinica, liberalas sakė konkrečių įrodymų apie galimus politinius mainus neturįs, tačiau, kad šiose kalbose gali būti tiesos – nesiryžta atmesti.

„Sabatauskui gali būti interesas daryti mainus. Negaliu kalbėti už jį, matau, kad jis stumia į priekį čekių švelninimą. Kas galėtų būti šis variklis? Prieš porą savaičių išgirdau pasamprotavimą, kad jis bando jį susieti su Civilinės sąjungos projektu – tam tikra logika čia atsiranda. Jam, kaip ir man, aktualu yra civilinė sąjunga“, – sakė E. Gentvilas.

Be to, tęsė politikas, panašių manevrų Lietuvos politiniame lauke būta ne vieno. Liberalas prisiminė Laisvės partijos praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje mestelėtas užuominas apie galimą spaudimą tuometiniam konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Tada mažieji koalicijos partneriai tvirtino, kad G. Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus rems priklausomai nuo to, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kovos už „laisviečių“ programinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra teigusi, kad jos atstovaujamai frakcijai „palaikyti eurokomisaro kandidatūrą būtų lengviau, jei civilinė sąjunga būtų priimta“.

„Kodėl negalėtų taip būti ir dabar? Gali būti, kad tai siejama su civiline sąjunga“, – sakė E. Gentvilas.

J. Sabatauskas atmeta įtarimus: tai – absurdas

Visgi, visus šiuos svarstymus pats J. Sabatauskas vadina sąmokslo teorijomis. Pasak jo, taip kalbėti gali tik konstruktyvių pasiūlymų neturintys parlamentarai.

„Kai nebeturi argumentų, tai prisigalvoja įvairius dalykus. Kai nėra konstruktyvumo, kai nekyla minčių pasiūlytų įstatymų projektams – kyla sąmokslo teorijos“, – Eltai sakė J. Sabatauskas ir iš esmės atmetė idėją, kad BK pataisos galėtų būti siejamos su partnerystės iniciatyva.

„Ar kiekvieno Seimo nario fantazijas aš turiu komentuoti? Neturiu ką šiuo klausimu pasakyti. Absurdas, kad man prikabina, jog bandau gelbėti „čekutininkus“. Aš žiūriu į Europos Sąjungos (ES) valstybes, kaip ten yra daroma“, – apibendrino J. Sabatauskas.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Dabartinėje projekto redakcijoje numatoma, kad, Seimui pritarus, civilinė sąjunga įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Po komiteto verdikto, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę. Tačiau, ar klausimas bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę – kol kas neaišku.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt