Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS
Daliai parlamentarų nesiregistravus balsuoti dėl įstatymo priėmimo, projektas įstrigo neapibrėžtam laikui.
Pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71. Tuo metu ketvirtadienį registravosi 33 parlamentarai.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuva neturi nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija. Po to buvęs nė vienas bandymas priimti naują tautinių bendrijų teises reglamentuojantį įstatymą nebuvo sėkmingas.
Naujausią projektą parengė Teisingumo ministerija, jį teikė Vyriausybė.
„Tuščias ir deklaratyvus“
Jame apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.
Tautinių mažumų atstovai kritikavo, kad naujasis įstatymas nesprendžia pagrindinių tautinių mažumų klausimų ir nekeičia niekaip tautinių bendrijų situacijos.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė su kolega Česlavu Olševskiu siekė į įstatymą įtraukti religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, draudimą taikyti priemones, siekiančias asimiliuoti asmenis prieš jų valią, nustatyti tautinių mažumų kalbų vartojimą viešajame gyvenime ir kita, tačiau Seimas atsisakė svarstyti šiuos siūlymus, nes jie anksčiau svarstyti ir atmesti komitetuose.
„Esminis dalykas, ko siekia tautinės mažumos ir ko jos pasigenda šiame įstatyme – įstatymas ir turėjo sureglamentuoti pagrindinius dalykus, tai yra tautinės mažumos kalbos vartojimą savivaldybių teritorijose (...) pasirodo, kad šis įstatymas visai neapims tautinių mažumų kalbos vartojimo“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo R. Tamašunienė.
„Jis (įstatymas – BNS) yra tuščias, deklaratyvus, apsiribojantis tik sąvoka, apibrėžiančia, kas yra tautinės mažumos Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Anot parlamentarės, tokiu būdu Lietuva nesilaiko tarpvalstybinės sutarties su Lenkija.
„Lenkija šitą dalį yra sureglamentavusi savo Tautinių mažumų įstatyme, o Lietuva dvišalėje sutartyje įsipareigojo daryti tą patį“, – tvirtino Seimo narė.
„Lakoniškas, bet šiandien neturime jokio“
Teisingumo ministrės „laisvietės“ Ewelinos Dobrowolskos teigimu, įstatymas sudaro galimybę atskirti migracijos politiką nuo tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių.
„Taip, šitas įstatymas yra lakoniškas, bet šiandien mes neturime jokio“, – sakė ji.
Anot ministrės, įstatymas garantuoja teises tautinių bendrijų atstovams, bet jis nereguliuoja tokių dalykų, kaip dvikalbės lentelės, asmenvardžių rašymas ir panašių dalykų, nes tai daroma kituose įstatymuose.
E. Dobrowolska pabrėžė, kad įstatymas nekalba apie tautinių mažumų mokyklų uždarymą, kaip gąsdina „kai kurios partijos“.
Daugiau teisių mažumoms
Pagal įstatymo projektą, tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei lietuvių tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.
Tautinė tapatybė apibūdinama kaip asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
Projektu garantuojama, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.
Kiekvienam tautinės mažumos atstovui užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Taip pat numatyta teisė tautinės mažumos atstovui mokytis savo kalba.
Numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių mokyti tautinių mažumų gimtosioms kalboms, tautinių mažumų atstovai turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.
Nurodoma, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, turėti savo žiniasklaidos priemonių, skleisti jose informaciją savo kalba.
Pagal įstatymo projektą, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba, kuri teikia siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms.
Dokumente taip pat numatytas istorinių tautinių mažumų statusas – jis bus suteikiamas nykstančioms ir istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, neturinčioms tautinėms bendrijoms.
Jų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu turėtų rūpintis valstybės ir savivaldybių institucijos.