Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA.LT
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Pakoreguotame projekte yra pritarta, kad akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais.
Taip pat buvo pritarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l.
Pritarta ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurai, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.
Vis tik parlamentas nusprendė nepritarti lydinčiajam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Juo buvo siūlyta verslo liudijimų ribą susieti su kasmet kintančiu dydžiu. Atsižvelgus į „laisviečių“ Vytauto Mitalo ir Aušrinės Armonaitės siūlymą ir jį paredagavus BFK, buvo siūloma, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos.
Dėl parlamentarų pasiūlymų įstatymų projektams ketvirtadienį prieš parlamento plenarinį posėdį balsuos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.
Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.
Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis, planuojama, kad 2025 m. atneš 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.