Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS
Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlo keisti Seimo statutą, kad būtų užkirstas kelias teistiems, priesaiką sulaužiusiems parlamentarams gauti išeitinę kompensaciją.
Pagal pataisą, išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.
„Tai gali būti nebūtinai kalėjimo bausmė, tai gali būti ir bauda. Bet jei yra baudžiamasis nusikaltimas, siūloma tokia sankcija“, – Seime žurnalistams sakė J. Razma.
Pasak J. Razmos, pataisa užtikrintų, kad parlamentaras negautų išeitinės kompensacijos, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.
Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.
Anot J. Razmos, V. Gapšiui priklausytų pusmečio dydžio išeitinė kompensacija.
Jis tikisi, kad pataisos galėtų būti priimtos per pavasario Sesiją. Parlamentaras taip pat teigia, kad pakeitimai gali būti aktualūs ne tik dėl V. Gapšio, bet ir kitų politikų, pavyzdžiui, dėl Remigijaus Žemaitaičio, kuriam teisėsauga siekia pateikti įtarimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
Seimas trečiadienį sprendžia dėl jo neliečiamybės panaikinimo.
„Jeigu būtų leidimas šiandien duodamas (pareikšti įtarimus – BNS) Remigijui Žemaitaičiui ir jeigu teismai spėtų ir nepalankius jam sprendimus priimtų, gali būti ir daugiau tokių atvejų teoriškai“, – sakė J. Razma.
Vasarį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistas ir dabar kalintis V. Gapšys nuosprendžiu nebuvo įpareigotas atsistatydinti. Išaiškinimo į teismą, ar kalintis Seimo narys turi atsistatydinti, kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.
Mat dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.
Tuo pačiu projektu J. Razma siūlo atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.