Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sodyba, kurioje žuvo A. Kraujelis, ir memorialinis paminklas. Wikipedia/Egidijaus Jurgelionio nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Lapkričio 30 d., penktadienį, 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) organizuojama konferencija „Nenugalėtas ir neužmirštas“, skirta Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno gimimo 90-mečiui paminėti. Minėjimo iniciatorius – Seimo narys Edmundas Pupinis kartu su parneriais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Minėjime sveikinimo kalbą tars Seimo narys E. Pupinis ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Pranešimus apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą ir A. Kraujelio indėlį jame skaitys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir kiti.
Minėjime taip pat bus pristatyta knyga „Nenugalėtas ir neužmirštas“. Knygą pristatys jos sudarytoja – A. Kraujelio sesuo, habil. dr. Janina Šyvokienė.
Renginys bus tiesiogiai transliuojamasinternetuir Seimo „YouTube“ paskyroje.
Antanas Kraujelis (1928 10 25 – 1965 03 17) gimė Kaniūkuose, Molėtų rajone, Stepono Kraujelio ir Anelės Kraujelienės šeimoje. Visą savo trumpą gyvenimą paskyrė kovai su okupantais. 1946–1947 m. veikė kaip partizanų ryšininkas, turėjo ginklą. 1948–1965 m. buvo Vytauto apygardos partizanas Pabaisa, Siaubūnas. Jo gyvenimo tikslas buvo kovoti su okupantais iki galo. Jis garbingai laimėjo sunkią kovą, gyveno ir mirė laisvas žmogus.
Gyvo partizano A. Kraujelio suėmimui arba likvidavimui buvo mestos visos jėgos, už jo suradimą buvo siūlomos didžiausios premijos. Tačiau okupacinei valdžiai nepavyko suimti, apklausti, oficialiai pareikšti kaltinimų ir nuteisti partizaną. Čekistai, siekdami A. Kraujelį sunaikinti, „už akių“ kaltino jį dalyvavus okupacinio režimo aktyvistų, koloborantų likvidavimo ginkluotose operacijose.
Antanas nepasidavė, nėjo legalizuotis, nors nuolat buvo raginamas tai daryti. Jaunystė, atkaklumas, drąsa, ryžtas, meilė Tėvynei, neapykanta okupantams viską nugalėjo. Artimiesiems Siaubūnas sakė: „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva“. Jo žodžiai išsipildė. Jis prašė artimųjų deramai jį palaidoti, tačiau iki šiol nežinoma jo palaikų paslėpimo vieta.
Jo tėvai, 5 seserys du kartus buvo ištremti (1951 m. ir 1960 m). Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus šeimos narius. Nenusakomą kančių kelią praėjo tėvai, seserys.
1965 m. kovo 17 d. per sovietinės kariuomenės operaciją, kuriai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, Antano ir Onos Pinkevičių name A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs dokumentus. Jo kūną išvežė į Uteną, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. ltn. Marijonas Misiuko. Keliolika metų nesėkmingai vykdoma A. Kraujelio palaikų paieška, siekiant jį palaidoti kaip Lietuvos karį savanorį, kuriuo jis pripažintas 1997 m. gruodžio 17 d.
1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 22 d. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties).
Atkurtos Lietuvos valstybės istoriografijoje A. Kraujelis apibūdinamas kaip paskutinis ginklu sovietinei okupacijai priešinimosi metu žuvęs Lietuvos partizanas.