Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje trečiadienį bus aptartas aršių diskusijų sukėlęs Aplinkos ministerijos (AM) parengtas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas.
Kaip ELTA jau rašė, Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas yra rengiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turi sumažėti beveik 50 proc.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis vasarą paviešintą Taršos mažinimo planą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika Taršos mažinimo planui. Pasak ministro, planas turėjo būti geriau suderintas prieš jį viešinant. Jis buvo pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijomis.
Priemonių plane buvo nurodytos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES šalyse.
Vėliau viešojoje erdvėje paskleista žinia, kad AM šiame plane numačiusi uždrausti deginti malkas. AM teigė, kad ši žinia be reikalo klaidina ir erzina visuomenę.
Ministerija pažymėjo, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir priešlaikines mirtis.
„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, - ministerijos pranešime teigė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Ministerijos teigimu, viena svarbiausių siūlomų priemonių - finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuotos šildymo sistemos.
Pasak V. Auglio, plano projekte siūlomas draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos kitomis - gyventojus finansiškai skatinančiomis - priemonėmis.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.
ELTA