Seimas svarstys pokyčius profesiniame mokyme

Vilnius

M. Morkevičiaus nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

194080

Seimas imasi svarstyti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pasiūlytą Profesinio mokymo įstatymo pataisų projektą, kuriuo numatoma didinti žmonių užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, ir sudaryti galimybes asmenims nuosekliai tobulėti.

Pasak projekto iniciatoriaus parlamentaro Luko Savicko, pandemijos ir darbo vietų skaitmenizacijos kontekste, svarbu ne tik žengti žingsnį „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos link, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką.

„Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas ir kartu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemijos pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdais įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenys galėtų tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką“, – teigia Seimo narys L. Savickas.

Projektu siūloma bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimą į profesinio mokymo programas vykdyti reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Taip pat siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant ne tik asmenims, bet ir jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo.

„Šis kompetencijų vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, kuri numatytų bendruosius vertinimo principus. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas. Taip pavyktų užtikrinti siekį kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui“, – pažymi L. Savickas.

Lietuvoje 2020 m. buvo 126 tūkstančiai 15–74 metų amžiaus bedarbių. Tai 34 tūkstančiais daugiau nei 2019 m. Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, šalyje registruota 259,8 tūkstančio darbo neturinčių asmenų, t. y. 15 procentų visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. 

Galutinai Seimas dėl įstatymo pataisų apsispręs po svarstymų Seimo komitetuose, tikėtina, dar šį gruodį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt