Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas ėmėsi naujo Kriminalinės žvalgybos įstatymo: kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuotų tik apygardos teismai, sprendimus būtų galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Seimas šią savaitę 52 balsais „už“, penkiems parlamentarams balsavus „prieš“ ir 39 susilaikius po pateikimo pritarė naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektui. Toliau jį nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Seimo salėje projektas bus svarstomas birželį.
Projektą rengusios darbo grupės vadovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras teigė, kad nauja įstatymo versija kriminalinės žvalgybos procese turėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą.
Naujasis projektas numato, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuoja apygardų teismai. Šiuo metu sankcijas išduoda apylinkių teismai, o apskundimo atveju apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
„Visus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo šiol siūloma sankcionuoti vieno lygmens teismuose. Anksčiau dalis buvo sankcionuojama apylinkių teismuose, dabar siūloma visa tai perduoti apygardos teismams. Kitas dalykas, kurio nebuvo, apygardos teisėjo, kuris sankcionavo ar nesankcionavo slaptos veiklos, veiksmus galima skųsti Apeliaciniam teismui“, – sakė S. Šedbaras.
„To anksčiau nebuvo, tai žmogaus teisių apsauga, galų gale, tam tikra prasme ir institucijoms pasitikrinimas, ar jos teisios, ar ne“, – pažymėjo TTK pirmininkas.
S. Šedbaras taip pat teigė, jog naujoji įstatymų versija užkirs kelią „sankcionavimo turizmui“, nes sankcijos turės būti gaunamos savo, o ne bet kurioje, apygardoje, o negavus sankcijos ir dėl kreipiantis pakartotinai reikės nurodyti naujas atsiradusias aplinkybes.
„Turbūt iš šitos tribūnos aš galiu įvardinti tokį reiškinį, kurį iškėlė teisėjai, su kuriais turėjome didelį pasitarimą – sankcionavimo turizmas. Buvo, neminėsiu pavardžių, Lietuvoje vienas ar keli teisėjai, pas kuriuos važiuodavo visos Lietuvos pareigūnai ir kažkokiu būdu labai lengvai gaudavo sankcijas“, – sakė komiteto pirmininkas.
„Du veiksmai tam gali užkirsti kelią: pirma, sankcijos gaunamos savo apygardoje, antras dalykas, jei negavai sankcijų ir nori kreiptis pakartotinai, privalai nurodyti, kokios naujos aplinkybės per tą laiką įvyko, tų pačių aplinkybių pagrindu teisėjas nebegali svarstyti sankcijų suteikimo klausimo“, – teigė darbo grupės vadovas.
Atvejai, kai sankcijos būtų gaunamos kitoje apygardoje, turėtų būti derinami su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.
„Dėl ko? Aš manau, kad teismo valdžia taip pat turėtų žinoti, kas įvyko tame teisme, jei nepasitikima ten dirbančiais teisėjais“, – pažymėjo S. Šedbaras.
BNS