Seimas svarstys Kelių fondo projektą (papildyta)

Lietuva

Kelias / Alfa.lt

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

365788

Seime antradienį pirmą balsavimą įveikė Valstybinio kelių fondo, kuris turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, projektas.

Maždaug 400 mln. eurų vertės Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą.

Numatoma, kad fondas veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 109, susilaikė 7, o prieš nebuvo nė vienas. Po pakartotinio balsavimo nuspręsta, kad projektą svarstys Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

„Lūkesčius sukeliame visuomenei, bet tuo pačiu sukeliame ir sau. Fondo įkūrimas yra tik pirmas žingsnis. Tiesa, jo realų poveikį pamatysime tik po 2 ar 3 metų, kadangi kelių tvarkymas yra ilgalaikis procesas“, – Seimo tribūnoje kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Anot ministro, nors ateinančiais metais numatytų 400 mln. eurų fondo lėšų neužteks visiems infrastruktūros tvarkymo darbams, fondas padės tvirtą pagrindą su šia problema tvariai tvarkytis ateityje.

„Kol kas planuojamų lėšų tikrai nepakaks, visiems reikalingiems kelių tvarkymams reikėtų daugelio milijardų eurų. Tiesa, mes visi ir verslas veikia ribotoje erdvėje, todėl net turint 10 ar 20 mlrd. eurų, mes per metus ar du nepadarytume tiek, kiek norėtųsi, kadangi neturime tokio kiekio technikos ar darbuotojų“, – teigė E. Sabutis.

Projekte numatyta, kad fondo administratorius – valstybinė bendrovė „Via Lietuva“ – lėšas taip pat galėtų skolintis. Tiesa, E. Sabutis to neakcentavo kaip vieno pagrindinių fondo pajamų šaltinių.

„Nemanau, kad skolinimasis turėtų būti pagrindinis dalykas, į kurį orientuojamės ieškodami finansavimo keliams, kadangi jis gali būti ilgalaikis, skolinantis po truputį kasmet, arba vienkartinis, pasiskolinant didelę sumą iškart“, – aiškino susisiekimo ministras.

Nepaisant to, anot Vyriausybės nario, skolintis kelių infrastruktūrai yra reali galimybė, mat tai eitų išvien su gynybos tikslais.

„Tiesa, atskirti infrastruktūros ir gynybos finansavimo būtų netikslinga, o skolintis kelių infrastruktūrai būtų galima būtent per karinio mobilumo prizmę“, – teigė E. Sabutis.

Planuojama, kad Kelių fondas veiktų šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). Kilus abejonėms, kaip bus pakankamai finansuojami abu kelių infrastruktūros projektai, E. Sabutis pareiškė tvirtą tikėjimą, kad KPPP lėšos, įsteigus Kelių fondą, nemažės.

Planuojama, kad pagrindinis fondo šaltinis būtų pajamos iš surinktos kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo, iš kurio kasmet planuojama gauti apie 200 mln. eurų.

60 mln. eurų kasmet ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

Po 30 mln. eurų numatoma surinkti iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones.

23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.

Fondas būtų orientuotas į strateginius kelių atkūrimo projektus: kelių, tiltų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, naujų aplinkelių tiesimą, infrastruktūros pritaikymą saugumo poreikiams. KPPP išliktų pagrindine priemone, finansuojančia kasdienę kelių priežiūrą ir plėtrą.

Tiesa, priešingai nei KPPP, kurios finansavimas priklauso nuo kasmetinių sprendimų dėl valstybės biudžeto, Kelių fondas turėtų konkrečius pajamų šaltinius.

Pasak Susisiekimo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės, todėl nuolat didėja jų uždarymo ir eismo sutrikdymo rizika.

Taip pat teigiama, kad prastėjanti kelių infrastruktūra daro tiesioginę neigiamą įtaką ne tik eismo dalyvių saugumui ir patogumui, bet ir visos šalies ekonomikai bei konkurencingumui, kelia tiesioginę grėsmę valstybės gebėjimui užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas krizių ar karinio konflikto atveju.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija Vyriausybės priemonių plane numatė per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt