Seimas svarstys įstatymo pataisas dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose

Klaipėda

Klaipėdos uosto nutr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

171506

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Kuršių mariose.

Po pateikimo už balsavo 70, prieš 17, susilaikė 27 Seimo nariai.

„Įstatymo projektas parengtas, siekiant kurti ir pagausinti žuvų išteklius, siekti, kad žuvų išteklių naudojimas duotų didesnę ekonominę ir socialinę naudą, sukurti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai. Kuršių marių tyrimai rodo, kad žuvų ištekliai mariose mažėja pagal įvairius rodiklius. Neužtikrinama žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsauga, retų ir nykstančių žuvų apsauga, o Kuršių marių aplinkos būklė pagal atitinkamus rodiklius vertinama kaip bloga“, – Seime pristatydama siūlymą sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

„Žuvininkystės kaip verslo ateitis yra akvakultūra. Jau dabar didžioji dalis šiuo metu pajūryje parduodamų žuvų yra importuojama akvakultūros ūkiuose, o ne pagaunama Kuršių mariose“, – sakė A. Gedvilienė.

Siūloma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Bus galima žvejyba privačiuose vandens telkiniuose ir polderiuose.

Pasak A. Gedvilienės, 2019 metų duomenys rodo, kad versline žvejyba Kuršių mariose užsiėmė 47 įmonės, kuriose dirbo 140 žmonių. Per metus žvejai verslininkai oficialiai pagavo virš 800 tonų įvairių žuvų.

„Remiantis viešais skelbiamais duomenimis, mariose žvejojančios verslinės žvejybos įmonės per 2019 metus sumokėjo apie 170 tūkst. eurų mokesčio. 40 proc. žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekia vos apie 900 eurų per metus. Tuo metu per 2019 metus žvejai mėgėjai nupirko beveik 380 tūkst. įvairių žvejybos leidimų, už juos sumokėjo virš 1,7 mln. eurų mokesčio“, – sakė A. Gedvilienė.

Įstatymo projekte numatyta kompensuoti žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti žvejybos veiklą. Kompensacijos žuvų išteklių naudotojams dėl žvejybos veiklos nutraukimo bus mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad didžioji Kuršių marių dalis priklauso Rusijai.

„Ar tai nereiškia, kad tai, ko nesužvejos Lietuvos žvejai, sužvejos Rusijos žvejai? Galbūt kažkokios derybos vyksta, kad tai būtų bendras sprendimas? Jeigu ne, kokia tokio pasiūlymo logika?“ – sakė V. Bakas.

„Nė vieno tyrimo nėra padaryta, ir niekas nekalba apie tai, kad staiga rusai ims ir išgaudys visas Lietuvos išsaugotas žuvis. Apie tai kalbėjau su ichtiologais, jie tikrai nepasakė, kad staiga jos visos nuplauks į Rusijos pusę, kad būtų ten pagautos. Vienas iš projekto tikslų yra migracijos takų atlaisvinimas ir užtikrinimas, kad žuvis galėtų plaukti neršti Nemuno link ir paskiau į kitus vidaus vandenis. Nemunas yra Lietuvos pusėje, ir pagrindinė migracija vyksta Lietuvos vandenimis“, – sakė A. Gedvilienė.

Tuo metu Seimo narys Zigmantas Balčytis sakė, kad A. Gedvilienės pateikti duomenys nėra teisingi.

„Kuršių mariose žvejojantys žvejai pagauna daugiau, nei paminėjote, o mėgėjams žvejams įsirašėte milijoną eurų per visą Lietuvą. Tai nėra teisinga, kada virš 30 nedidelių bendrovių turi surinkti tiek pat, kiek per visą Lietuvą mėgėjai. Paminėjote, kad nebuvo kelti įkainiai, ir tos parduotuvės, kurios pardavinėja privatiems žvejams tam tikras įrangas, turi problemų ir nori, kad kuo daugiau būtų mėgėjiškų žvejų. Čia interesų konfliktas akivaizdus“, – sakė Z. Balčytis.

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, yra ne viena šeima, kuri užsiima tradicine žūkle, ir klausė, ar jos bus apsaugotos.

„Verslinė žvejyba nėra suderinama su gamtinių išteklių saugojimu, todėl esu giliai įsitikinęs, kad ji turėtų būti uždrausta. Bet mes puikiai žinome, kad Neringoje yra ne viena šeima, kuri žvejoja ir gaudo žuvis metų metais. Yra etninės tradicijos. Ar jos bus kažkaip apsaugotos, ar bus suteikta galimybė tęsti tradicijas ar kitaip užtikrinta jų veikla?“ – sakė M. Majauskas.

„Šitas įstatymo projektas yra startas diskusijoms. Neabejoju, kad (...) Seimo nariai, kurie domisi šita tema, registruos pasiūlymus ir galvos apie ten tradicine žūkle ir verslais užsiimančius žmones, kurių nėra tiek daug, bet sutinku, kad neturėtų būti pamirštų. Projekto galutinis variantas bus aukso vidurys ir atlieps visų lūkesčius“, – atsakė A. Gedvilienė.

Siekiant išsaugoti tradicijas ir pajūrio bei pakrančių bendruomenių ilgaamžes veiklas, įstatymo pataisomis numatoma išlaikyti tradicinę žvejybą, kuri yra registruota kaip kultūros paveldas. Įstatyme numatytos išlygos, kurios leidžia tradicinę žvejybą kaip bumbinimas ar stintelių žvejyba sukant bobą, žvejybą švenčių metu.

Žuvininkystės įmonės pirmadienį kritikavo šias pataisas ir teigė, kad dėl to gali sumažėti šviežių ir laukinių žuvų prieinamumas vartotojams. Jų teigimu, taip pat nebuvo atsižvelgta į mokslininkų argumentus.

Toliau siūlymas bus svarstomas komitetuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt