Seimas svarstys atnaujintas antrojo jūros vėjo parko konkurso sąlygas (papildyta)

Lietuva

Vėjo parkas / Pexels

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Seimas svarstys atnaujintas antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurso sąlygas – siekiama įtvirtinti, kad aukcione turėtų dalyvauti mažiausiai du vystytojai.

Siūlymus teikia Energetikos ministerija, keičianti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintas konkurso sąlygas. Aukcionas paskelbtas pernai lapkritį, šį sausį naujoji Vyriausybė jį sustabdė.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje antradienį palaikė 69 parlamentarai, 1 buvo prieš ir 28 susilaikė. Toliau projektas parlamente bus svarstomas skubos tvarka, į posėdžių salę grįš gegužės 13 d.

Kaip Seimo posėdžių salėje kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, rengiant naująsias sąlygas neoficialiai konsultuotasi su 10 potencialių investuotojų. Visgi, ministro teigimu, atnaujinus konkursą tikėtis galima ne daugiau 2 ar 3 dalyvių.

Pasak politiko, mažiausiai dviejų dalyvių aukcione sąlygą nuspręsta grąžinti po konsultacijų su Europos Komisija (EK) – esą palikus galioti praėjusios kadencijos Seimo sprendimą, kad konkurso laimėtoju gali tapti vienintelis jo dalyvis, tai pažeistų su Komisija suderintos valstybės pagalbos taisykles.

2023-iųjų EK Lietuvai patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.

EK parama turėtų būti suteikta iki 2025 m. pabaigos.

Siūloma keisti, kad jūriniam vėjui nebebūtų taikoma elektros persiuntimo pirmumo teisė prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – tai reiškia, kad techniškai elektros patekimas į rinką nebebus ribojamas ir bus sudarytos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.

Dalyvių registracijos laikotarpį siūloma trumpinti nuo 120 iki 90 dienų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, naujomis sąlygomis projektas būtų kompensuojamas iš rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Kitaip sakant, ši našta būtų perkeliama į valstybės biudžetą.

Paliekamas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Įstatymu numatoma nuo 23 iki 8 metų trumpinti sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.

Siūloma ir panaikinti sąlygą reikalavimą dalyviams valstybei siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų siekiantį vystymo mokestį ir realiuoju laiku kiekvienam siūlyti bent minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Taip siekiama potencialiam vėjo parko vystytojui, nesiekiančiam paramos, sudaryti galimybę siūlyti bet kokio dydžio vystymo mokestį.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Planuojama, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt