Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuvos kariuomenės nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Labdaros ir paramos įstatymo projektas po pateikimo antradienį palaikytas bendru sutarimu.
Pagal įstatymą ginklų, karinės įrangos, šaudmenų ir kitos įrangos apyvarta dėl savo savybių yra ribojama visuomenės saugumo poreikių.
Nors iki 2022 m. šios prekės PVM apmokestinamos nebuvo, daliai 2022–2023 m. sudarytų sutarčių papildomas mokestis pritaikytas, nes šiuo metu jokios ribotai apyvartoje esančių daiktų statusą turinčios karinės paskirties prekės negali būti laikomos parama ar labdara.
Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžios įstaigos iš užsienio partnerių nuolat gauna paramos ginkluote, amunicija, kita karinės paskirties, kriminalistiniams tyrimams skirta įranga, su šių prekių naudojimu susijusiais mokymais.
Ministerijos duomenimis, paramos mastai auga dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą – 2022 m. JAV Lietuvos institucijoms skyrė karinės paskirties prekių už maždaug 91 mln. dolerių, pernai – už daugiau nei 108 mln. dolerių.
Siūloma, kad PVM būtų netaikomas toms ribotai apyvartoje esančioms prekėms, kurios reikalingos veiklai nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse.
Skaičiuojama, kad PVM mokėti turinčioms įstaigoms KAM kasmet turėtų papildomai skirti iki 20 mln. eurų asignavimų, todėl pokyčiai leistų taupiau naudoti biudžeto lėšas, mažėtų biurokratinė našta mokestį turinčioms administruoti įstaigoms.
„Tai leistų sutaupyti lėšų, kurios galėtų būtų naudojamos kitiems svarbiems poreikiams“, – tikina KAM.
Įstatymo projektą svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), į plenarinių posėdžių salę jis sugrįžti turėtų spalio mėnesį.