Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ / Alfa.lt
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Pasibaigusioje pavasario sesijoje parlamentarai bendru sutarimu po svarstymo pritarė tai numatančioms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms.
Jas inicijavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas paskatins ieškoti mažiau taršių fosfogipso atliekų panaudojimo būdų.
Pasak L. Jonausko, įstatymo pataisos paliestų Kėdainiuose veikiančią „Lifosą“.
„Fosfogipso atliekos susidaro kaip šalutinis produktas, gaminant chemines trąšas, fosfatą paveikus sieros rūgštimis. Tokią gamybą Lietuvoje vykdo AB „Lifosa“. O Kėdainių rajone esantys fosfogipso kalnai neturi precendento visame Pabaltyje. Fosfogipso atliekos Kėdainiuose veikiančios trąšų gamyklos pašonėje pradėtos pilti nuo 1968 metų ir per tą laiką šioje vietoje išaugo daugiau nei 60 metrų siekiantys atliekų kalnai, išsidėstę daugiau nei 80 hektarų teritorijoje. Šie fosfogipso kalnai nuosekliai auga, didindami ekologinę krizę“, – Eltai teigė L. Jonauskas.
Šiuo metu už šalintas fosfogipso atliekas sąvartynų operatoriai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą.
„Tokia mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo išimtis neskatina „Lifosos“ ieškoti ir taikyti fosfogipso panaudojimo kaip antrinės žaliavos galimybių, kitų technologinių sprendimų sutvarkyti tokias atliekas, o fosfogipso kalnas Kėdainių rajone tik didėja. Netoleruotina, kad teršėjai atleidžiami nuo mokesčio už taršą atliekomis. Panaikinta nesąžininga išlyga turėtų teigiamą poveikį ir aplinkai, ir gyventojų gerovei. Tikimės, kad tokie pokyčiai paskatins įmonę mažinti fosfogipso atliekų šalinimo apimtis ir ieškoti bei taikyti mažiau taršius fosfogipso atliekų panaudojimo būdus“, – sakė L. Jonauskas.
Todėl įstatymo pataisomis siūloma nustatyti sąvartynų operatoriams mokesčio už fosfogipso atliekų šalinimą nepavojingų atliekų sąvartyne tarifo dydį – 0,50 euro/t. Jei Seimas pritartų, nuo 2030 m. sausio 1 d. šis tarifas siektų 0,75 euro/t, o nuo 2035 m. sausio 1 d. – 1 euro/t.
Siekiant išvengti finansinės naštos „Lifosai“, siūloma mokesčio tarifą didinti palaipsniui.
„Šiuo metu nėra atrasta platesnių fosfogipso kaip antrinės žaliavos panaudojimo galimybių. Būtų sunku užtikrinti greitą visų susidarančių fosfogipso atliekų, tai yra iki 2,5 mln. tonų per metus, šalinimo nutraukimą. Kad tai nebūtų finansinė našta „Lifosai“, siūlomas nuoseklus mokesčio tarifo augimas“, – sako L. Jonauskas.
Prognozuojama, kad didinant mokestį už fosfogipso atliekų šalinimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne, kasmet 2026–2030 metais į valstybės biudžetą būtų papildomai gaunama iki 1,25 mln. eurų. 2031–2035 metais valstybės biudžetas turėtų pasipildyti kasmet iki 1,88 mln. eurų. Taip pat skaičiuojama, kad nuo 2036 metų naujas mokestis kasmet atneštų į valstybės biudžetą apie 2,5 mln. eurų.
L. Jonausko duomenimis, šiuo metu iš viso AB „Lifosa“ gamybinių atliekų sąvartyne pašalinta virš 56 mln. tonų fosfogipso atliekų. Gaminant fosforo rūgštį per metus susidaro apie 1,7–2,5 mln. fosfogipso atliekų, kurios šiuo metu šalinamos gamybinių atliekų sąvartyne.
Įstatymo pataisų priėmimas planuojamas rudens Seimo sesijoje.