Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien Seimo posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis.
Dėl Seimo paskelbtų 2022-ųjų atmintinų metų Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.
Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius taip pat yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų.
Šiandien Seimas 2022-uosius nutarė skelbti:
2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė. „Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“, − pažymima priimtame Seimo nutarime.
Šiuo sprendimu siekiama pažymėti Ievos Simonaitytės darbų svarbą ir reikšmę.
2022-aisiais sukanka 50 metų nuo Laisvės kovotojo Romo Kalantos žūties. „Laisvė R. Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti. O jis nepabūgo nieko. 1972 m. gegužės 17 d. Kaune atsistojęs priešais Vykdomojo komiteto pastatą apsipylė degiu skysčiu, užsiliepsnojus sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ − kviesdama pažymėti Romo Kalantos protesto akcijos 50-metį anksčiau kalbėjo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Dokumente pabrėžiama Romo Kalantos aukos prasmė Lietuvos išsilaisvinimui.
2022-aisiais sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. „1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui“, − teigiama priimtame Seimo nutarime.
Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.
2022-aisiais bus minimas Lietuvos krepšinio 100-metis. Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune 1922 m. vyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Kaip teigiama Seimo nutarime, krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, turinti daug šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių, krepšinio mokyklos išugdė žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų ir sporto organizatorių, o ryškūs Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje.
Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkst. licencijuotų krepšininkų ir apie 100 tūkst. šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.
2022 m. Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50-ies šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų.
Kaip pažymima priimtame Seimo nutarime, pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinta nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo sprendimu Seimas siekia šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.
1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
Priimtu nutarimu Seimas siekia sutelkti valdžios institucijas ir visuomenę siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.
2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė.
Dokumente išskiriamas humanisto Pranciškaus Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje. Taip pat pabrėžiamas išskirtinis Pranciškaus Skorinos vaidmuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai.
2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Kaip teigiama Seimo nutarime, J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.
2022-aisiais Lietuvos jaunimas minės dvi svarbias sukaktis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metį „Šiuo metu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba po savo skėčiu jungia 71 nevyriausybinę jaunimo ir su jaunimu dirbančią organizaciją. Visos jos vienija tūkstančius jaunų žmonių visoje Lietuvoje. Nuo pat savo veiklos pradžios susibūrusios jaunimo organizacijos kūrė veiklas ir iniciatyvas, skatinančias jaunimo pilietiškumą. Tai misija „Sibiras“, „Man ne dzin“, „Ačiū, Lietuva“ ir kitos, mums puikai žinomos iniciatyvos“, − anksčiau yra sakiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo nutarime įvertinamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos istorinis indėlis prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo Lietuvoje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo.
Šiuo Seimo sprendimu siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalyje bei užsienyje.
2022-aisiais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., minės leidybos 50-metį. Seimo nutarime vertinama šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio svarba lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, bet jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.
1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.
Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.
Kaip pažymima priimtame Seimo nutarime, savanoriška veikla yra labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą. Ypač vertinamas svarus savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieniems kitais, užtikrinant viešąją tvarką ir kt., susitelkiant ir prisidedant prie COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iššūkio įveikimo, plitimo grėsmės ir pasekmių mažinimo.
„Savanoriavimo patirtis lavina asmeninius įgūdžius, skatina socializaciją bei savirealizaciją ir tampa patirtimi bei ateities kapitalu, kurį vėliau, ypač jaunimas, gali pritaikyti ir darbo rinkoje“, − pabrėžiama dokumente. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad savanoriška veikla yra svarbi nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos dalis, kuriai skatinti bei palaikyti būtinas ilgalaikis pasitikėjimu grįstas abipusis bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp įvairių institucijų ir įstaigų tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu.
2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. „Kazimiero Vasiliausko veikla darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms“, − pažymima priimtame Seimo nutarime. Jame taip pat pabrėžiama, kad monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimas yra atjautos ir žmogiškumo simbolis bei tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
