Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio, Elta nuotr.
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios profesinės sąjungos galėtų būti pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu lygiu.
Už šias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Aušros Papirtienės ketvirtadienį Seimui pateiktas Darbo kodekso pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų. Tolesnis jų svarstymas Seime planuojamas rudenį.
Pasak A. Papirtienės, diskusijos apie tai, kad tie kriterijai reikalingi, vyksta daug metų, tačiau įteisinti jų nepavykdavo.
Tuo tarpu Seimo narys Vytautas Bakas mano, kad ne valdžia turi nustatinėti kriterijus, nes tai primena jam sovietmetį. Tačiau, nepaisant kritikos, jis sakė pritarsiąs projektui tam, kad jį būtų galima tobulinti ir taisyti, nes tai šansas „atpalaiduoti nuo valdžios gniaužtų profesines sąjungas“.
Konservatorė Irena Haase sakė susilaikysianti balsuodama, nes toks siūlomas teisinis reguliavimas, jos nuomone, paneigia šių organizacijų konstitucinę teisę veikti laisvai.
Darbo kodekse siūloma numatyti, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų susivienijimas ne mažiau kaip penkerius metus.
Tokia organizacija, pagal siūlomą projektą, turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas turėtų sudaryti ne mažiau kaip penkis šalies VDU.
Tarp siūlomų kriterijų yra ir tai, kad organizacijos struktūriniai padaliniai turėtų atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų. Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių; yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.
Į tokį statusą galės pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla, jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Šiuo metu Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų.
ELTA