Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
A. Bilotaitė parlamentarams ketvirtadienį teigė, kad nepaprastosios padėties režimo pratesimas yra būtinas.
„Ukrainoje vykdomas Rusijos karinės agresijos veiksmai ir kariniai nusikaltimai toliau vyksta, jų mastas nemažėja. Intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, vykdomas energetinis terorizmas. Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė. Garsinama galimomis diversijomis Astravo AE“, – pateikdama įstatymo projektą sakė A. Bilotaitė.
Pastaruoju metu Baltarusijos režimas ir toliau išnaudoja migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvos Respublikos formą – šiais metais į Lietuvą neįleista beveik 11 000 migrantų. Baltarusijos pareigūnai gadina Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengtą fizinį barjerą, organizuoja neteisėtų migrantų privežimą prie valstybės sienos ir juos nukreipia į Lietuvos teritoriją.
Nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje.
Ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pabrėžia, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels. Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
Šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta iki gruodžio 16 dienos.
ELTA primena, kad opozicijai atstovaujanti 51 parlamentarų grupė siūlo Seimui sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. Ketvirtadienį tokį nutarimo projektą įregistravę parlamentarai šią komisiją siūlo sudaryti iš 13 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Jeigu Seimas pritartų, komisijai būtų pavesta vykdyti nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę. Siūloma, kad komisija savo išvadas Seimui pateiktų iki 2023 m. gegužės 1 d.