Didės Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai

Lietuva

Seimas, pinigai / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

Ketvirtadienį galutinio 2025 m. Lietuvos biudžeto priėmimo metu Seimas pritarė S. Skvernelio siūlymui kitais metais numatyti papildomus 300 tūkst. eurų kanceliarijos darbuotojų atlyginimų didinimui.

Už šį siūlymą balsavo 108 Seimo nariai, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Pasak premjero, ilgą laiką susiduriama su problema, kad Seimo kanceliarijos darbuotojai gauna žymiai mažesnius atlygius nei analogiškas pareigas užimantys asmenys Prezidentūroje ar Vyriausybėje. Jis pabrėžė, jog tai nulemia drastiška personalo, ypač teisininkų, trūkumą.

„Jau daugiau nei dešimtmetį, Seimo kanceliarijos, valstybės tarnautojų, darbuotojų ir dirbančių pagal darbo sutartis atlyginimai yra gerokai mažesni, nei analogiškose institucijose – Prezidentūros ar Vyriausybės kanceliarijoje. Šis netolygumas sąlygoja darbuotojų kaitų, apsunkina darbuotojų pritraukimą ir išsaugojimą“, – ketvirtadienį Seimo posėdžio metu tvirtino S. Skvernelis.

„Seimo teisės departamente trūksta 10 iš 27 teisininkų“, – pabrėžė jis.

Politikas pažymėjo, kad kompetentingų darbuotojų išlaikymas ir naujų samdymas yra svarbus ruošiantis 2027 m. Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai. S. Skvernelis taip pat patikino – tai nepakankama suma, kad būtų pažeistas 3 proc. deficito kriterijus.

Finansų ministras Rimantas Šadžius paaiškino, kad Vyriausybė nepritarė šiam siūlymui, nes 2025 m. jau numatyta skirti 11 proc. daugiau lėšų Seimo kanceliarijai.

„Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad ankstesnis Ministrų kabinetas, teikdamas projektą, yra numatęs reikšmingą lėšų, skirtų mokėti įvairioms institucijoms, tarp to ir kanceliarijai, augimą, nenumatė galimybių papildomoms lėšoms“, – aiškino R. Šadžius.

Ketvirtadienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jį pasirašyti dar turės šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,02 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,1 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt