Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
Už Civilinės saugos įstatymo pakeitimus balsavo 90, prieš 5, susilaikė 21 Seimo narys.
Tuo tarpu A. Širinskienės ir T. Tomilino siūlymui, kad ekstremaliąją situaciją šalyje tvirtinti ir pratęsti turėtų Seimas pritarė 57, prieš balsavo 35, susilaikė 27 Seimo nariai, tad ekstremaliąją situaciją ir toliau pratęsti turės Vyriausybė.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją, parengė Civilinės saugos stiprinimo (CS) koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.
Šis dokumentas taps orientyru, siekiant geresnės civilinės saugos institucijų ir tarnybų sąveikos ir stipresnių gebėjimų veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, būti tinkamai pasirengus gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, taip pat padės rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais, rašoma VRM pranešime spaudai.
Pasak A. Bilotaitės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione. Be to, praktikoje buvo ruošiamasi tik lokalioms ekstremaliosioms situacijoms, apie pasiruošimą karo grėsmėms nebuvo iš esmės svarstoma.
Parlamentarai ketvirtadienį taip pat spręs, Seimas ar Vyriausybė kas mėnesį turėtų įtvirtinti arba pratęsti ilgiau nei tris mėnesius trunkančius žmonių gyvenimo ir verslo apribojimus šalyje paskelbus ekstremaliąją situaciją.