Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Ukraina / Shutterstock
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA
Už šią rezoliuciją balsavo 118 parlamentarų, susilaikiusių ir prieštaravusių nebuvo.
„Kremlius brutaliai ne kartą kartojo, kad Rusija Ukrainoje kovoja su nacių režimu, naudodamasi tuo pretekstu tęsti jau daugiau nei trejus metus trunkantį ir dešimtis tūkstančių žmonių pražudžiusį puolimą. Negalime leisti ir sutikti, kad Rusija perrašytų ir klastotų Antrojo pasaulinio karo istoriją. (...) Šiandieną labai svarbu ne tik sustabdyti šį nepateisinamą karą, užtikrinti ilgalaikę taiką, bet ir atstatyti teritorinį Ukrainos vientisumą“, – pristatydamas rezoliuciją kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Vienas dokumento rengėjų konservatorius Audronius Ažubalis akcentavo, kad tokia parama yra labai svarbi Ukrainai.
„Jiems gyvybiškai svarbu, kad teritorinio integralumo principas būtų paminėtas visose NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Tai yra labai didelė parama ukrainiečiams ir jų pozicijoms“, – dėstė jis.
Šia rezoliucija parlamentas konstatuoja, kad Ukraina yra suvereni, nepriklausoma Europos valstybė, o jos sienos – tos, kurias 1991 m. pripažino tarptautinė bendruomenė.
Dokumentu įsipareigojama ir toliau remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą bei prisidėti prie diplomatinių pastangų, siekiant tai atkurti. Seimas ir toliau nepripažins jokių Rusijos vykdomų Ukrainos teritorijos užgrobimų.
Parlamentas rezoliucijoje ragina kitų pasaulio valstybių parlamentus taip pat priimti analogiškus dokumentus, pabrėžiančius besąlyginę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritorijos vientisumui ir imtis veiksmų, kad Rusijos vykdomi užgrobimai nebūtų pripažįstami.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma, pasibaigus karinei pagalbai.
Toliau tęsiantis diskusijoms dėl taikos derybų, JAV balandžio pabaigoje skelbė, jog Jei Kyjivas ir Maskva artimiausiu metu neras sutarimo, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš šio proceso. Tuo metu praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad JAV pareigūnai parengė keletą variantų, kaip D. Trumpui padidinti ekonominį spaudimą Rusijai, nes ši neskuba imtis veiksmų karui užbaigti.
Artėjant gegužės 9-ajai – Rusijoje švenčiamai Pergalės dienai, Kremlius paskelbė apie vienašales trijų dienų paliaubas. Savo ruožtu Ukraina neužsiminė ketinanti jų laikytis.