Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
Šioms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms po priėmimo pritarė 96, prieš buvo 1 ir susilaikė 9 parlamentarai.
Įstatymas numato, kad Vyriausybė paskirs įstaigą, kuri rūpinsis materialinėmis prieglobsčio prašytojų gyvenimo Lietuvoje sąlygomis – valdys laikinojo apgyvendinimo vietas, užtikrins teisinės pagalbos, vertimo, socialinių paslaugų teikimą imigrantams.
Kaip numatoma, sieną kirtę migrantai, prašymus suteikti prieglobstį pateikę pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, kurios veiklą prižiūrės Vyriausybės paskirta institucija. Tokiose įstaigose migrantai gyvens tol, kol bus priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą. Be to, įstatymas numato, kad migrantai nebus apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT).
Anot įstatymo pakeitimus inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM), poreikis turėti vieną įstaigą, kuri išskirtinai rūpintųsi migrantų gerbūviu, atsirado po 2021 metų nelegalių migrantų krizės Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Kaip aiškinama įstatyme, tuo metu paaiškėjo, kad valstybės institucijos nesugeba tinkamai aprūpinti didžiulio sieną kertančių pabėgėlių srauto, o skirtingų institucijų funkcijos dubliuojasi. Ministerijos vertinimu, migrantų priėmimu besirūpinusi VSAT vykdė jai, kaip teisėsaugos institucijai, nebūdingas funkcijas. Dėl to institucija negalėjo atlikti savo tiesioginės pareigos ir saugoti valstybės sieną, nebuvo užtikrinta pažeidžiamų asmenų apsauga ir vienodos migrantų priėmimo sąlygos.
Tokia priėmimo įstaiga, anot VRM, būtų pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Šitai, keitimų iniciatorių teigimu, geriau užtikrintų tarptautinių žmogaus teisių normų laikymąsi.
„Kasdieniniais užsieniečių poreikiais rūpintųsi labiau į socialinio pobūdžio paslaugų teikimą orientuotas subjektas, o ne teisėsaugos įstaiga. (...) Priėmimą užtikrinanti įstaiga prireikus galėtų greičiau ir lanksčiau nei (...) Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitelkti papildomus žmogiškuosius išteklius, koordinuoti nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus teikiamą pagalbą“, – tvirtinama parlamento priimto įstatymo aiškinamajame rašte.
Migrantų priėmimą užtikrinančiai įstaigos veiklai planuojamas papildomas biudžeto lėšų poreikis 2024 m. yra 2,68 mln. eurų, 2025 m. – 5,8 mln. eurų, 2026 m. – 6,45 mln. eurų.
Kaip teigiama projekte, šios išlaidos planuotos prognozuojant vidutiniškai 800 asmenų priėmimą bei apgyvendinimą ir įvertinus geopolitinę įtampą regione. Galutinės priėmimo sąlygų užtikrinimo išlaidos priklausys nuo apgyvendintų užsieniečių skaičiaus. 2018 m. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašė 423 užsieniečiai, 2019 m. – 646, 2020 m. – 321, 2021 m. – 4259, 2022 m. – 1051.
Pagal Vyriausybės 2022 metų gegužę priimtą Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepciją, esminis migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos elementas – konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje.
Didžioji dalis šių įstatymo pakeitimų įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
