PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Lapkričio 22 d. 15:04

Seimas pradėjo 2023 metų biudžeto priėmimą

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS


251896

Seimas antradienį pradėjo 2023 metų biudžeto priėmimą.

Pirmiausia svarstomi parlamentarų – opozicijai priklausančių Seimo narių – pasiūlymai įvairioms sritims skirti papildomą finansavimą. Daugumai jų Vyriausybė yra nepritarusi.

Pirmuosius pasiūlymus iš maždaug šešių dešimčių svarsto apie pusšimtis Seimo narių iš 141.

Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.

Seimas antradienį jau apsisprendė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Seimo sprendimu neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Be to, Seimas antradienį nubalsavo, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų.

Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.

Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitąmet iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos didės iki 542-575 eurų priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.