Seimas pagerbė pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimą

Vilnius

Džojos Barysaitės (LR Seimo kanceliarija) ir Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

41541

Seimas Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, pagerbė masinių trėmimų ir aukų atminimą.

Foto galerija:

Renginio metu kalbėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė visą tautą palietusių tremčių mastą: „Šiandien gedime ir prisimename, prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, šimtus tūkstančių sudaužytų vilčių ir neišsipildžiusių svajonių, palaužtų gyvenimų ir likimų. Tai mūsų visų istorijos šešėlis, skaudžiai palietęs kiekvieną šeimą“.

Tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė prisipažino net prabėgus daugybei metų negalinti pamiršti tų dienų įvykių. „Net ir prabėgus 77 metams nuo tų baisių įvykių, patyrusi visas tremties kančias ir patyčias, iki šiolei negaliu atsakyti į, atrodo, patį sunkiausią mano gyvenimo klausimą: už ką man likimas skyrė tokį beprasmį pasmerkimą? Pasmerkimą, su kuriuo neįmanoma susitaikyti, neįmanoma užmiršti sutryptos vaikystės, kančių, bado ir šalčio, Tėvynės ilgesio. Juk tūkstančiai šeimų ir vaikų buvo ištremti, gyvenimai sugriauti tiesiog aklos tirono valios mostu“.

Pasak Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus, po karo Josifo Stalino politika palikti Lietuvą be geriausių lietuvių buvo tęsiama toliau, tremiamiems žmonėms kartais būdavo duodamos tik kelios valandos pasiruošti į nežinomybę. „Kartais jie užmiršdavo pasiimti būtiniausius dalykus, bet neužmiršdavo nusikabinti nuo kambario sienos Jėzaus širdies ar Marijos paveikslų. Jie buvo brangūs todėl, kad praradus bet kokią žmogišką viltį buvo galima pasitikėti tik aukštesne jėga - Dievu. Žmonių tikėjimas buvo tarsi uola, neleidusi daugeliui prarasti viltį ir žūti svetimoje žemėje“, - sakė Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, pabrėžęs, kad ir šiais laikais be Dievo ugdyti žmonių sąžinę yra tokio paties lygio utopija, kokia buvo naujo žmogaus kūrimas bolševizmo metais.

Tremtyje gimęs, šeimoje, kurioje tėtis ir mama už partizaninę veiklą lageryje praleido po 10 metų, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys sakė, kad mūsų artimieji tremtyje, kovodami miškuose, budėdami Sausio 13-ąją, meldė Dievą išlaisvinti Lietuvą nuo sovietinės imperijos ir komunistinės ideologijos, kovojo už laisvą Tėvynę, kurioje spręstume be nurodymų iš viršaus.

„Ar kuriame tokią Lietuvą, kokios jie norėjo? Ar vietoje Dievo nepradėjome garbinti pinigo? Negaliu pasakyti, kad padariau viską. Galbūt dėl politinio korektiškumo per tyliai įvardijau dalykus, kurie griauna mūsų valstybę ir niekina už ją mirusiųjų atminimą. Tačiau kas liks iš Lietuvos, jei esmines temas paversime tik eilinėmis diskusijomis? Ar galvas sudėję Lietuvos herojai neverti nė mūsų sugebėjimo nedviprasmiškai pratęsti jų siekius?“ - klausė R. J. Dagys.

Šeimos ir savo paties tremties akimirkas prisiminęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas sakė, kad daugybę metų, dirbant vergišką darbą, jį palaikė tik bekompromisio grįžimo kada nors į Lietuvą viltis. Tremtinių atstovas ragino valdžios atstovus nepamiršti nukentėjusiųjų, išreiškė viltį sulaukti deramo paminklo nežinomam laisvės kovotojui Lukiškių aikštėje.

Ketvirtadienį tremtinių ir politinių kalinių atminimas pagerbiamas ir tradicinėje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami 10-yje Lietuvos miestų.

„Vilniuje bus perskaityta 20 tūkst. pavardžių. Skaitymai tęsis bene visą parą, be sustojimo. Žmonės ant tribūnos lipa vieni po kitų, pradeda vidurdienį, tęsia iki vakaro, per visą naktį, ankstyvą rytą, iki kito ryto. Ir tik 20 tūkst., tik menka dalis. Tai išties padeda šiek tiek ryškiau suvokti pačios tremties mastą, atsiriboti nuo to vadovėlinio trumpo įvardijimo, padeda suprasti, kiek daug žmonių iš tiesų tai palietė“,- minėjimo Seime metu sakė labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatorė Raminta Kėželytė, pakvietusi visus prisijungti prie tremtinių ir politinių kalinių pavardžių skaitymo akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“.

Renginio pabaigoje Seimo nariai tremtiniai R. J. Dagys, Stasys Jakeliūnas ir Julius Sabatauskas projekto „Misija Sibiras 2018“ ir Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijų į tremties vietas Krasnojarske dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavas, kad jos būtų perduotos ten gyvenantiems mūsų tėvynainiams.

Minėjimo metu dainavo Gintaro Skapo vadovaujamas tremtinių choras „Laisvė“.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt