Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
Už P. Gražulio mandato panaikinimą balsavo 86 Seimo nariai, prieš pasisakė 8, susilaikė 4 parlamentarai. Taip pat rasti 7 sugadinti biuleteniai.
Balsavime dalyvavo visų valdančiųjų frakcijų atstovai, taip pat Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijų atstovai. Visgi prie balsadėžės nepasirodė Mišrios Seimo narių grupės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių tai yra 85 parlamentarai.
Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.
Visgi, P. Gražulis prieš prasidedant posėdžiui patikino, kad mandato atsisakyti neketina.
ELTA primena, kad P. Gražuliui grėsė apkalta ir kitu pagrindu. 2022 m. kovą Vilniaus apygardos teismas P. Gražulį pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam skirta 15 tūkst. eurų bauda. Teismo teigimu, tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Šių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat atmetė politiko skundą, LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti apkaltinamuosius žemesnių instancijų teismų sprendimus.