Seimas nepalaikė LLRA-KŠS politikų siūlymo koreguoti Tautinių mažumų įstatymą

Pasaulis

Seimas / Gediminas Savickis/Fotobankas

Paulius PerminasŠaltinis: BNS

Seimas antradienį atsisakė svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų parlamente siūlymą koreguoti sausį įsigaliojusį Tautinių mažumų įstatymą, leidžiant dvikalbius ženklus, asmenvardžių rašybą su diakritiniais ženklais.

Parlamentarai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadai, kuri konstatavo, jog dalis siūlytų pakeitimų prieštarauja Konstitucijai.

LLRA-KŠS atstovai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis bei Jaroslavas Narkevičius siūlė savivaldybių, kuriose tautinė mažuma sudaro ne mažiau nei 10 proc. gyventojų, institucijose leisti vartoti tautinės mažumos kalbą bei ja gauti atsakymus į užklausas.

Minėti Seimo nariai taip pat siekė leisti dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Be kita ko, pakeitimais siekta įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją keičiant rinkimų apygardų ribas, kuriose 25 proc. rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, sudaryti darbo grupę, į kurios sudėtį įeitų geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių apygardoje tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovas.

Seimo TTK sprendimu, būtent šie trys pasiūlymai prieštarauja Konstitucijai.

Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica pasiūlymus vadino vienais iš iki šiol „matytų radikaliausių projektų šioje temoje“.

Savo ruožtu iniciatorė R. Tamašunienė projektą vadino optimistiniu bei kviečiančiu toliau diskutuoti šiais klausimais.

Ji anksčiau yra teigusi, jog pernai praėjusios kadencijos Seimo priimtas Tautinių mažumų įstatymo pakeitimas yra „aplankas be turinio“.

„Mes nesame prieš Konstituciją, bet už tai, kad Lietuvos Konstitucija saugo tautines mažumas ir teisės, apibrėžtos įstatyme, būtų garantas tas ir požiūris į piliečius, kurie yra ženkli grupė Lietuvoje, pasitenkinimą“, – sakė politikė.

Seimo TTK išvadą palaikė 77 parlamentarai, prieš buvo keturi, o devyni susilaikė.

Kaip rašė BNS, remiantis 2021-ųjų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai.

Šalyje lenkų gyveno apie 183,4 tūkst. (6,5 proc.), rusų – 141,1 tūkst. (5 proc.), baltarusių – 28,1 tūkst. (1 proc.), ukrainiečių (14,1 tūkst., 0,5 proc.), kitų tautybių (16,1 tūkst., 0,6 procentai).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt