Seimas linkęs trumpesnę darbo savaitę įvesti tik viešajame sektoriuje dirbantiems mažamečių tėvams

Panevėžys

freepic.com nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

212503

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma trumpinti darbo savaitę mažamečius auginantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, anksčiau grįžtantiems į darbą iš tėvystės atostogų. Parlamentarai nepritarė opozicijos iniciatyvai tokią pat tvarką nustatyti ir privačiame sektoriuje, dalis jų ragino pokyčius visų pirma išmėginti.

Darbo kodekso 112 straipsnio pataisomis, kurias teikė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir dar keli Liberalų sąjūdžio parlamentarai, siekiama, kad iš valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar kitų valstybinių fondų biudžetų išlaikomų įstaigų darbuotojai, auginantys jaunesnius nei trejų metų vaikus, dirbtų 32 valandas per savaitę ir gautų jų vidutinį darbo užmokestį.

Tokia pat teisė būtų suteikiama valstybės ar savivaldybių valdomų viešųjų įstaigų ir Lietuvos banko darbuotojams. Sutrumpinta darbo laiko norma būtų taikoma vienam iš tėvų ar globėjų, jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.

Jas palaikė 74 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 42 – susilaikė. Parlamentarų palaikymo nesulaukė kelių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pasiūlymas 32 val. darbo savaitę nustatyti ne tik valstybinių, bet ir privačių įmonių darbuotojams, trumpinantiems savo tėvystės atostogas.

Svarstant pataisas pasisakiusi Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad projekto idėja gera, tačiau kritikavo nuostatą teisę į trumpesnę darbo savaitę suteikti tik viešojo sektoriaus darbuotojams ir pabrėžė, kad keičiant Darbo kodeksą būtina atstovauti visų darbuotojų interesams.

„Darbo kodeksas turi apimti visų darbuotojų sąlygas, teises ir pareigas bei sudaryti vienodas galimybes dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie šeimų gerovės“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė. Jos nuomone, į Seimo posėdžių salę grįžęs projektas pažeidžia lygiateisiškumo principą, esą ne visi darbuotojai būtų traktuojami vienodai.

Ji siūlė Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą leisti panašią praktiką taikyti privačioms įmonėms ir stebėti, ar tvarka pasiteisina.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis teigė iš principo pritariąs siūlomiems „pažangiems“ Darbo kodekso pakeitimams, tačiau, kaip ir I. Kačinskaitė-Urbonienė, pabrėžė, jog visi darbo rinkos dalyviai turi turėti lygias teises.

„Kuo skiriasi vaikų auginimas šeimose, kuriose vienas iš tėvų dirba viešajame sektoriuje, ir tose šeimose, kur jame nedirba nė vienas iš tėvų? Turbūt visi pritarsime, kad niekuo“, – į parlamentarus kreipėsi L. Kukuraitis, kartu pažymėjęs, kad darbo sąlygos viešajame sektoriuje yra kur kas geresnės.

Anot politiko, viešojo sektoriaus darbuotojai uždirba 10 proc. didesnį atlyginimą nei privataus, kuriame kartu fiksuojama ir daugiau darbo teisės pažeidimų, šešėlio, ne valstybinėse įmonėse 3 proc. daugiau žmonių uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą.

„Jei sakome, kad viešajame sektoriuje yra geresnės sąlygos kažkuria prasme ir geriname sąlygas šia prasme, kuri pristatoma Darbo kodekse, bet neįtraukiame privataus sektoriaus, nuoširdžiai sakau, kad rūšiuojame šeimas“, – sakė L. Kukuraitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Algimantas Dumbrava taip pat pritarė, kad teisė į trumpesnę darbo savaitę būtų suteikta visiems mažamečius auginantiems darbuotojams. Parlamentaras taip pat nuogąstavo, kad projektu skatinama tėvus grįžti dirbti, užuot visą laiką skyrus mažamečio auginimui.

„Tris dienas tėvai turės būti darbe ir tas ryšys su vaikeliu pamažu bus prarandamas“, – teigė A. Dumbrava.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas tikino, kad iniciatyva yra reali pagalba šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, be to, teigė pritariąs, kad tokią tvarką reiktų taikyti ir privataus sektoriaus darbuotojams. Parlamentaras siūlė siūlomą pertvarką visų pirma įgyvendinti viešojo sektoriaus įmonėse, kurias stebėti lengviausia, ir ilgainiui ją plėsti.

 „Galbūt pradėkime nuo įstaigų, kurias mes galime ir parlamentinę kontrolę vos ne kasdien atlikti, pažiūrėti, kaip šitas įstatymas įsigalios, eiti prie valstybinių įmonių ir įstaigų būtų antras etapas“, – teigė A. Sysas.

„Ir trečias etapas būtų prie privačių. Nors kai kurios privačios įmonės turbūt lenkia biudžetinį, savivaldybinį sektorių, nes jie jau naudoja žymiai lankstesnes darbo sąlygas“, – tęsė politikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamentaras Valdas Rakutis ragino visų pirma pabandyti siūlomą sistemą viešajame sektoriuje, prieš ją įvedant likusioje darbo rinkoje.

„Reikia išbandyti valstybiniame sektoriuje, pažiūrėkime, kas iš to gausis. O po to gal ir išplėsime. Kita vertus, kas trukdo privačiam sektoriui padaryti panašias priemones“, – teigė V. Rakutis.

Pataisas Seimui dar reikės priimti. Tą padarius, planuojama, kad jos įsigaliotų nuo 2023 m. pradžios.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt