Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Antradienį, sulaukus nepriklausomų ekspertų išvados, į plenarinių posėdžių salę grįžta Politinių partijų įstatymo pataisų projektas. Praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Politinių partijų įstatymo projektui ir nepriklausomų ekspertų išvadai.
Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti būtų paskirstomi taip: du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo nariais vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.
Pagal siūlomą priimti projektą, „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, kurioje yra daugiau partijos narių - Seimo narių, negu lieka Seimo narių, atstovaujančių buvusiai partijai, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta buvusiai partijai, iki kitų Seimo rinkimų padalijama šioms abiem parlamentinėms partijoms proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime“.
Tautinėms mažumoms atstovaujančioms parlamentinėms partijoms siūloma 1,5 karto padidinti biudžeto asignavimus.
Pagal projektą, parlamentinė partija - politinė partija, turinti savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Seime.
Seime diskutuojant dėl „valdančiųjų“ iniciatyvos keisti Politinių partijų įstatymą, socialdemokratai, liberalai ir kiti opozicijai atstovaujantys parlamentarai reikalavo įstatymo pataisų ekspertizės.
Ekspertų teigimu, įstatymo projektas iš esmės su išimtimis neprieštarauja politinių partijų finansavimo modeliui bei užsienio šalių praktikai. Tačiau šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, lyginant jį su dabartiniu teisiniu reguliavimu. Dar kartą pabrėžiama, kad teikiamas įstatymo projektas yra ypač svarbus partijų, valstybės ir visuomenės raidai, nes, be kita ko, jis kuria prielaidas demokratijos plėtrai.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.
Paulina Levickytė (ELTA)