Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kad tautinių mažumų vaikai anksčiau pradėtų mokytis lietuviškai.
Švietimo įstatymo pataisos numato, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose ugdymui lietuvių kalba būtų skiriamos ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę.
Šiuo metu priešmokyklinėse klasėse įstatymas numato keturias privalomas lietuviškas valandas, o ikimokykliniame ugdyme lietuvių kalba gali būti integruojama pageidaujant vaikų tėvams.
Pataisas pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad jomis siekiama kuo anksčiau vaikus, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, pradėtų mokyti valstybinės kalbos.
„Jau ankstyvame amžiuje turi būti sudaromos palankios sąlygos išmokti valstybinę kalbą, integruotis į šalies socialinį ir kultūrinį gyvenimą“, – teigė ministras.
Pataisoms pritarta po pateikimo už balsavus 57, susilaikius trims parlamentarams. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti spalį.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok klausė ministro, ar regionuose bus kam mokyti vaikus lietuviškai.
„Tautinių mažumų mokyklose, švietimo įstaigose visada buvo daug dėmesio skiriama valstybinės kalbos mokymuisi, to pageidauja ir tėvai, to nori ir įstaigų vadovai, tačiau ne visada norai sutampa su galimybėmis. Kaip spręsime pedagogų trūkumo problemą, ypač regionuose?“ – klausė parlamentarė.
A. Monkevičius atsakydamas pabrėžė, kad tai nebūtų atsiros lietuvių kalbos pamokos, o įvairios veikos abiem kalbomis – gimtąja ir lietuvių, o pedagogams ir šiuo metu privaloma mokėti lietuviškai.
„Ugdytojams, pedagogams svarbu suteikti labiau metodinę kvalifikaciją. Jie ir šiaip negali dirbti, nemokėdami valstybinės kalbos. Jie galbūt dar patobulins valstybine kalbą, bet svarbiausias dalykas yra metodiniai dalykai, kaip įvairiose ugdymo veiklose vartoti lietuvių kalbą ir gimtąją kalbą, kaip tai derinti, kad abi kalbos būtų, sakyčiau, tobulai nuo pat pradžių išmokstamos“, – aiškino ministras.
Numatoma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Per metus tai papildomai kainuotų 640 tūkst. eurų, nurodė ministras.
Ikimokyklinis ugdymas vyksta vaikams nuo vienų iki penkerių ar šešerių metų, o priešmokyklinis – nuo penkerių arba šešerių metų.