Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Seimo narė siūlė į „bendrai gyvenančių asmenų“ apibrėžimą įtraukti globotinius bei buvusius globotinius lygiomis teisėmis su vaikais ir įvaikiais. Jos nuomone, nėra pagrįsta globotinių nepripažinti bendrai gyvenančiais asmenimis.
Anot A. Kubilienės, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas apibrėžia bendrai gyvenančių asmenų sąvoką, nuo kurios priklauso įvairios piniginės socialinės paramos, taip pat padidintų išmokų vaikams skyrimas arba neskyrimas.
„Lietuvoje šiuo metu yra demografinė krizė ir kiekvienas vaikas yra svarbus, ypatingą dėmesį galbūt turėtume skirti tiems vaikams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi savo tėvų. Per daugelį metų tarp globėjų ir globojamų vaikų susiformuoja artimas ryšys ir jie tikrai tampa naujos šeimos nariais, geri globėjai dažnai nedaro skirtumo tarp savo biologinių vaikų ir globotinių. Netgi suėjus 18 metų, išlieka tvirti šeimos ryšiai ir toliau rūpinamasi tuo globotiniu, kol jis įsitvirtina visuomenėje ir būna pajėgus gyventi savarankiškai. Vaikai, kurie neteko savo tėvų ir jų globėjų šeima neturėtų turėti mažiau teisių ir garantijų, nei turi šeimos, auginančios savo biologinius vaikus.
Šiandien į bendrai gyvenančių asmenų sąvoką nėra įtraukiami buvę globotiniai, kurie pasibaigus globai ir toliau lieka gyventi su savo buvusiais globėjais. Tai dažnai lemia įvairias neigiamas pasekmes“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė A. Kubilienė.
Jos nuomone, priėmus įstatymo pakeitimus, piniginės socialinės paramos teikimas taptų taiklesnis, būtų pašalinta egzistuojanti diskriminacija.
Seimo narės A. Kubilienės duomenimis, šiuo metu savivaldybėse įstatymo nuostatos dėl globotinių taikomos skirtingai.
„Kai kurios savivaldybės skiria papildomą vaiko išmokos dalį, laikydamos buvusius globotinius bendrai gyvenančiais asmenimis, o kitos to nedaro”,– sako A. Kubilienė.
Įstatymo pataisas kritiškai įvertino Seimo narys Robertas Šarknickas.
„Aš esu iš tos praeities istorijos atėjęs ir gyvenęs. (...) Sakote, kad diskriminuoja. Žinokite, tarp to likimo vaikų iš tikrųjų to nesijaučia. Iš tikrųjų valstybė labai daug prisideda prie našlaičių“, – pastebėjo jis.
Įstatymo pataisos nesulaukė Seimo pritarimo po pateikimo ir buvo atmestos. Už jas balsavo 24 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 32.