Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios.
Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos.
Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlė nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų.
„Šiandien nepilnametis asmuo nuo 16 metų turi teisę kreiptis dėl bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo be tėvų sutikimo ir be jų žinios. Tai reiškia, kad nepilnametis asmuo gali savarankiškai nuspręsti ir kreiptis ne tik dėl profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip pat ir invazinių, intervencinių, chirurginių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, – pristatydama projektą kalbėjo „valstietė“ Ligita Girskienė.
Parlamentarė patvirtino, kad projektas teikiamas siekiant užkirsti kelią pilnametystės dar nesulaukusiems jaunuoliams pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei tam nepritaria tėvai.
„Poreikis apie tai diskutuoti atsirado tada, kai vaikai buvo pradėti skiepyti nuo COVID-19 ligos. Iš tikrųjų susidarė tokia situacija, kai paaugliai 15 metų, 16 metų, 17 metų nuėjo pasiskiepyti be tėvų žinios ir tėvai apie skiepo faktą sužinojo tik tada, kada vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, tai yra nuvykę į ligoninę, kai vaikui sukilo temperatūra, pradėjo skaudėti galvą ir panašiai“, – sakė parlamentarė.
Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad projektas rodo nepasitikėjimą jaunimu ir, Seime svarstant Konstitucijos pataisas dėl jaunesnio kandidatavimo į Seimą amžiaus, „siūlo sprendimus visiškai kita kryptimi, tai yra padidinti amžių, kai jaunas žmogus pats gali apsispręsti, ar jam skiepytis, ar gauti vienas ar kitas sveikatos priežiūros paslaugas“.
„Aš tikrai viešojoje erdvėje negirdėjau, kad dėl dabartinės amžiaus ribos iškiltų kokių nors problemų ir, man atrodo, čia gal daugiau projektas sąlygotas atitinkamų judėjimų, kurie turi labai rezervuotą požiūrį į skiepus, ir tiesiog tuo pagrindu jie nori dar labiau sumažinti besiskiepijančių asmenų ratą“, – sakė J. Razma.
Šį projektą teikė „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.
BNS