Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje pirmajame priėmime apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą ir nusprendė grąžinti jį tobulinti Vyriausybei. Ministrų Kabinetas vertins parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.
Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.
Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.
Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.
Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.
Deficitinį biudžeto projektą pristačiusio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, svarstymo metu buvo gauti 103 Seimo narių ir komitetų pasiūlymai. Pavieniai Seimo nariai pateikė prašymų už 423,7 mln. eurų. Taip pat pasiūlymų už 250,3 mln. eurų turėjo Seimo komitetai. Bendra visų pasiūlymų suma buvo 674 mln. eurų.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nei vienas Seimo narys nepasiūlė didinti valstybės biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas. Dominuojantis šaltinis didinti išlaidas buvo valstybės skola. Noriu paprašyti jūsų, kad užduotumėte patys sau klausimą: ar jūs priimtumėte sprendimą skolintis pinigus buto remontui, žinodami, kad skolą jums reikės perleisti savo vaikams ir jūsų vaikai turės šią skolą grąžinti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Majauskas.
BFK pirmininkas akcentavo, kad visų Seimo narių pavieniams siūlymams buvo nuspręsta nepritarti, o atsižvelgiant į komitetų siūlymus, Vyriausybei pasiūlyta tikslinti kitų metų išlaidų ir pajamų planą. Vis tik konservatorius akcentavo, kad tikslinant biudžetą Ministrų Kabinetas neturėtų dar labiau didinti biudžeto deficito.
„Vyriausybė, tikslindama biudžetą turi užtikrinti, jog deficitas nedidėtų. Tai reiškia, kad jeigu būtų tikslinamos išlaidos, jeigu būtų numatyti papildomi asignavimai, atitinkamai kitoje vietoje tie asignavimai turi būti mažinami arba turi būti numatyti papildomi tvarūs pajamų šaltiniai“, – pabrėžė M. Majauskas.
Didžiausių išlaidų reikalaujančius siūlymus pateikė Kaimo reikalų komitetas, siūlantis skirti papildomus 110 mln. eurų kelių priežiūrai ir plėtrai, bei 36 mln. eurų melioracijos valdymui ir įrenginių rekonstrukcijai. Taip pat komitetas siūlo skirti papildomus 9 mln. valstybės pavestų savivaldybėms žemės ūkio funkcijų vykdymui.
Tuo metu švietimo komitetas Vyriausybei siūlo skirti 21,2 mln. eurų Lietuvos mokslo tarybos vykdomam mokslo konkursiniam finansavimui, bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose siūloma papildomai numatyti 22,2 mln. eurų valstybėms mokslo ir studijų institucijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
ELTA