Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastato vizualizacija.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Kaip trečiadienį pranešė muziejus, jo lankymas, ekskursijos bei edukacijos artimiausius metus bus nemokamos.
Pasak muziejaus Edukacijų vadovės, žydų kultūros ir istorijos ekspertės Jolantos Mickutės, simboliška, kad muziejus duris lankytojams atvers rugsėjo 20 dieną – prieš pat rugsėjo 23-iąją, kai Lietuvoje minima Holokausto aukų atminimo diena.
„Šeduvos žydų bendruomenė netoliese esančiame Liaudiškių miške sušaudyta rugpjūčio 25–26 dienomis. Per dvi dienas nužudyti 664 Šeduvos žydai – vyrai, moterys, vaikai. Praėjus daugiau nei 80 metų, į Šeduvą pakvietėme sugrįžti išgyvenusiųjų šios bendruomenės narių palikuonis. Kartu su jais rugpjūčio 25 dieną muziejuje pagerbsime aukas ir minėsime muziejaus, kaip Šeduvos žydų bendruomenei skirtos atminimo vietos, atsiradimą“, – pranešime cituojama J. Mickutė.
Kaip BNS patvirtino muziejaus atstovė Marija Dautartaitė, vieni pirmųjų muziejaus ekspoziciją apžiūrėjo Lietuvoje viešėję Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ir pirmoji ponia Michal Herzog.
„Jis pritvirtino tokį simbolinį artefaktą, būdingą žydų kultūrai, tai yra mezuza. Mezuzos buvo tvirtinamos prie žydų namų, jų viduje buvo įdėta malda, kurioje laiminami namai ir saugomi nuo piktų dvasių. Tokią simbolinę ceremoniją turėjome vakar“, – BNS sakė M. Dautartaitė.
Muziejaus tikslas – visuomenei pristatyti unikalią štetlų kultūrą, kuri reikšmingai prisidėjo prie istorinės Lietuvos valstybės raidos ir kultūrinės tapatybės formavimosi.
Pagrindinė muziejaus ekspozicija pasakos apie tarpukario Lietuvoje Šeduvoje gyvenusią žydų bendruomenę ir kvies lankytojus susipažinti su štetlo gyventojų kultūra, tradicijomis bei istorija.
Muziejaus kompleksą suprojektavo suomių architektas Raineris Maklamaki, o ekspoziciją rengė muziejaus kuratorių komanda, padedama žydų kultūros ir istorijos ekspertų iš viso pasaulio.
Pasak J. Mickutės, kuriant ekspoziciją nuolatos konsultuotasi su kitais žydų istorijos muziejais, o mokant muziejaus gidų ir edukatorių komandą pasitelkti Holokausto, jidiš kalbos, žydų istorijos specialistai.
„Muziejaus kūrimas – nuo pirminės idėjos iki veikiančio muziejaus – užtruko daugiau nei dešimtmetį. Per tą laiką muziejaus komanda keitėsi ir augo, o prie pradinės vizijos tobulinimo ir įgyvendinimo prisidėjo šimtai talentingų kūrėjų, žydų kultūros ir istorijos ekspertų, vėliau – komandos iš Lietuvos, JAV, Olandijos, Lenkijos, Suomijos, Šveicarijos. Jos septynerius metus statė ir įrenginėjo muziejaus pastatą, tvarkė aplinką, kūrė muziejų supantį Prisiminimų parką“, – pranešime cituojamas muziejaus „Dingęs štetlas“ direktorius Jonas Heraklis Dovydaitis.
Šalia muziejaus taip pat įkurtas Prisiminimų parkas, kviečiantis lankytojus pažinti tipinį Šeduvos apylinkių kraštovaizdį, kuris Šeduvoje gyvenusius žydus supo beveik 300 metų – iki pat bendruomenės sunaikinimo.
BNS rašė, kad muziejus „Dingęs Štetlas“ jau įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras.
Muziejus „Dingęs Štetlas“ – viena iš Šeduvos žydų memorialinio fondo nuo 2012 metų vykdomo Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projekto dalių.
Projekto pagrindą sudaro jau restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės, trys paminklai masinių žudynių vietose ir paminklas Šeduvos miestelio centre bei muziejus „Dingęs Štetlas“, istorinė monografija apie Šeduvos žydus ir dokumentinis Sauliaus Beržinio filmas „Suakmenėjęs laikas“.
Iš Šeduvos yra kilę ir buvusio Izraelio prezidento Chaimo Herzog’o seneliai bei dabartinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu senelė.