SEB grupė prisipažino: per banką plaukė neaiškios kilmės milijardai

Vilnius

Eimantas Genys (alfa.lt) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

108358

SEB bankui nepavyko užtikrinti pinigų plovimo prevencijos Švedijoje ir Baltijos šalyse, ypač – Estijoje, teigia tyrimą atlikusi tarptautinė žurnalistų komanda.

Informaciją apie abejotinos kilmės lėšas antradienį, žurnalistinio tyrimo paskelbimo išvakarėse, paskelbė pats bankas.

Žurnalistinį tyrimą, keliantį klausimų dėl SEB pinigų plovimo prevencijos, atliko Švedijos nacionalinės televizijos SVT laida „Uppdrag gransking“ kartu su partneriais Baltijos šalyse: tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“ (Latvija), leidiniu „Postimees“ (Estija) ir VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (TŽC, Lietuva). Tyrime remtasi nutekėjusiais žlugusio Ūkio banko duomenimis, kuriuos gavo tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP.

SEB teigimu, 2005-2018 m. laikotarpiu per SEB Estijos padalinį įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka periodui iki 2010 m.

Banko duomenimis, 2017 ir 2018 m. „žemo skaidrumo“ klientų operacijų Estijos padalinyje jau nebuvo vykdoma. SEB taip pat sako neturįs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.

Pasak žurnalistų, SEB bankas aptarnavo įmones, kurios neturėjo jokio aiškaus savininko ir demonstravo kitus itin rizikingų klientų požymius. Tai esą vyko tuo laikotarpiu, per kurį SEB grupė teigė neturėjusi didesnių problemų su abejotinais klientais.

Žurnalistų atliktame 194 SEB banko užsienio korporatyvinių klientų, vadinamųjų nerezidentų, tyrime taip pat figūruoja su pinigų plovimo schemomis susijusių latvių Eriko Vanagelo ir Stanislavo Gorino pavardės. Šie vyrai, pasak tyrimą atlikusių žurnalistų, dažnai veikia kaip vadinamieji „popieriniai“ įmonių savininkai, kurie įrašyti daugelio įmonių direktoriais ir akcininkais, tačiau realios veiklos nevykdo, o tik nuslepia tikruosius verslo savininkus.

Kaip teigia SVT žurnalistė Linda Larsson Kakuli, 153 įmonės registruotos teritorijose, kuriose įsteigti verslai dažnai naudojami pinigų plovimui – Didžiosios Britanijos Mergelių Salose, Belize, Panamoje ir t. t. 85 įmonės atitiko kitą „raudonos vėliavėlės“ – įtarimų sukėlusios veiklos – kriterijų – registracijos adresą, sutampantį su kita įmone, panaudota jau žinomai pinigų plovimo operacijai.

SVT vertinimu, maždaug du trečdaliai patikrintų SEB klientų turėtų būti vertinami kaip itin rizikingi pinigų plovimo prevencijos požiūriu. SVT identifikuotų rizikingų klientų atliktų operacijų apimtis – apie 280 mln. dolerių.

TŽC žiniomis, daugiausiai įtartinų klientų SVT aptiko SEB padalinyje Estijoje. Lietuvos padalinyje tokių klientų galėjo būti keliolika.

Apie SVT rengiamą medžiagą pirma prabilo pati SEB grupė. Bankas lapkričio viduryje pranešė, kad SVT rengia tyrimą apie pinigų plovimą Baltijos šalių regione, kuriame figūruoja ir SEB pavadinimas. Tuoj po šios žinios įvyko drastiškas banko akcijų kainos nuosmukis.

„Mūsų verslo Baltijos šalyse analizėje nematyti, kad SEB būtų panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu. Vis dėlto visi bankai visada gali susidurti su rizikomis, kurias kelia finansiniai nusikaltimai”, – banko pranešime teigia SEB grupės prezidentas Johanas Torgeby.

Komentuodamas žurnalistinio tyrimo metu surinktą informaciją, bankas pirmiausiai akcentuoja negalintis detalizuoti daugelio epizodų, mat jį saisto įsipareigojimas neaptarinėti konkrečių klientų veiklos. Panašiai situaciją aiškino ir „Swedbank“, šių metų vasarį patekęs į panašią SVT istoriją.

SVT žurnalistai SEB pateikė sąrašą klientų nerezidentų, aptiktų nutekėjusiuose Ūkio banko duomenyse. SEB grupės teisinės atitikties skyriaus vadovas Gentas Janssonas SVT teigė, kad 95 proc. sąraše esančių įmonių jau nebėra SEB klientai. Visgi, sakė jis, galima kalbėti ir apie atvejus, kai SEB „galėjo veikti greičiau“.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt