PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Gruodžio 1 d. 17:13

Scenoje – Rolandas Paškevičius

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


108913

Kamerinio teatro režisierius Šarūnas Kunickas, pristatydamas svečią daug netuščiažodžiavo, visi žinojo kur ir ko paklausyti atėjo. Į sceną, apsirengęs prasagstytais languotais marškiniais, žengė vyresnio amžiaus jaunuolis, kuris gatvėje būtų visai nepastebimas ir nė kiek nepanašus į ryčių tipažo estrados dainininką, nebent išduotų ant nugaros kabantis didokas gitaros dėklas


Foto galerija:

5de3d15fb677a.jpg
5de3d10aab805.jpg
5de3d128aadd2.jpg
5de3d14b092ff.jpg
5de3d15e77ab6.jpg
5de3d17f393f4.jpg
5de3d1c778f5b.jpg
5de3d19147ccc.jpg
5de3d1a44b994.jpg
5de3d1b696a5b.jpg
5de3d1be44886.jpg

Rolandas Paškevičius, garsiausios Utenos roko grupės pavadinimą siejantis su lietuvišku orlaiviu „Anbo", įkūrėjas bei lyderis, daugelio video klipų autorius, į sceną išeinantis šėlioti ir dūkti, dainuot prasmingiems žodžiams sukurtų melodijų, koncertą pradėjo pirmąja sukurta daina, kuri nebuvo pačiu pirmuoju kūriniu, veikiau kūriniu, kurį galima pripažinti tinkamu dainuoti klausytojams. Daininkas, matydamas patogiai jaukiai pritemdytoje salėje įsitaisiusius žiūrovus, iškart užmezgė gyvą kontaktą, pakviesdamas dainuoti kartu.

Atlikėjo muzikinė veikla, prasidėjusi 1996 m. įgavo labai apčiuopiamą rezultatą 1997 m. išleistu albumu „Savęs link". Albumas išgarsino Rolandą. Atlikėjas ir grupė „Anbo“ ne kartą dalyvavo TV laidose, kūriniai buvo užkariavę kelių didžiųjų Lietuvos radijo stočių TOP'ų viršūnes

Klausytojai, neturėję progos susipažinti su ankstesne kūryba išgirdo dainas „Vis tiek vis tiek“, „Mes prasilenkim gatvėje“, „Nestabdyk“, „Daina kino filmui“ ir „Valkatą“, primenančią ant Dauniškio ežero kranto buvusią kavinę „Dobilas“. Dainuoti kartu klausytojų ilgai raginti nereikėjo. Gal salėje buvo susirinkę kompozitoriaus – atlikėjo fanai, gal nuoširdžios dainos uždegė lėtokus lietuviškus charakterius, tačiau scenos riba dingo, senąsias melodijas, atspindinčias autoriaus nuotaikas, keitė dainos, sukurtos besiruošiant koncertuoti Norvegijos lietuvių bendruomenei.

Viena atlikėjo dainų buvo skirta draugui, nu labai geram draugui Albinui, tądien šventusiam gimtadienį, atlikėjui atsidėkojusiam sveikinimu prieš keletą dienų atšvęstos gimimo dienos proga. Koncerto pabaigai – rizikingi breiko pratimai ir atsisveikinimo daina „Juzi, Juzi“

Naudojant į praeitį nueinančius spaudos šablonus, autorius ir atlikėjas buvo palydėtas šūksniais „bis“, audringais ir ilgai trunkančiais plojimais. Paskutiniais metais autorius, atrandantis unikalius, negirdėtus garsų potėpius vysto solinę karjerą.