Savo veiklą pradeda Baltijos kultūros fondas

Vilnius

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

68245

Nuo 2019 m. Baltijos kultūros fondo lėšos pradedamos skirti jungtiniams Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūros projektams finansuoti. 2018 m. liepos 8 d. įsteigto Baltijos kultūros fondo tikslas – skatinti Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros tarptautiškumą per bendrus kultūros projektus ir renginius. Lėšos projektams bus skiriamos kasmet, o paraiškų pateikimo terminas – gegužės 20 d.

„Baltijos kultūros fondą visų pirma matau kaip įrankį, padėsiantį bendrus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros darbus ir projektus ryškiau pristatyti pasauliui, garsiau apie juos prabilti vienu balsu, siekti didesnio tarptautinio atgarsio. Fondas – tai ir dar viena gija, kuri turėtų glaudžiau susieti Baltijos šalių kultūros reiškinius, skatinti menininkų bendradarbiavimą, kultūros įvairovėje ieškoti bendrų nekintančių pamatinių vertybių“, – teigė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Baltijos kultūros fondas finansuos profesionalius architektūros, vaizduojamųjų menų, dizaino, literatūros, garso ir scenos menų, bibliotekų, muziejų, archyvų bei tarpdisciplininius projektus.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas naujiems ir vienkartiniams kultūros renginiams, pavyzdžiui, koncertams, parodoms, festivaliams, spektakliams už Baltijos šalių ribų, taip pat tarptautiniams, į Baltijos šalis orientuotiems renginiams, kaip ir kultūros tarptautiškumą skatinantiems pristatymams bei forumams.

Rotaciniu principu Baltijos kultūros fondą administruoja nacionaliniai kultūros fondai, keisdamiesi kas trejus metus; Estijos kultūros fondas yra pirmasis, koordinuojantis Fondo veiklą.

Pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo. „Tarptautiniuose projektuose turime skatinti meno ir kultūros organizacijų bendravimą bei idėjų cirkuliaciją, tokiu būdu siekdami įsitvirtinti ir būti pastebėti svarbiausiose pasaulio kultūros platformose“, – pridūrė D. Urbanavičienė.

Kiekviena Baltijos šalis kasmet Fondui skirs 100 000 eurų. Fondas taip pat priima ir kitas aukojamas lėšas.

Projektų finansavimas svyruos nuo 25 000 iki 100 000 eurų, su ne mažiau kaip 20 proc. prisidėjimu savo ar kitomis lėšomis. Pretenduoti į Fondo finansavimą gali tik Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Projektas privalo turėti vadovaujančią organizaciją, kuri teikia paraišką finansavimui gauti, o projekto partneriu turi būti bent po vieną juridinį asmenį iš kiekvienos Baltijos valstybės.

Projektų paraiškas vertins ekspertų komitetas, sudarytas iš šešių narių, atstovaujančių skirtingoms kultūros sritims ir paskirtų trejų metų laikotarpiui. Kiekvienai šaliai atstovauja du komiteto nariai, kuriuos skiria Fondą administruojančių nacionalinių kultūros rėmimo fondų valdymo tarybos.

Baltijos kultūros fondo įstatai, paraiškų teikimo tvarka ir Fondo logotipas pateikiami programos tinklalapyje adresu www.kulka.ee/programmes/baltic-culture-fund. Fondo darbo kalba yra anglų kalba.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt