Savivaldybių indeksas: Kelmės rajone reikėtų didinti ekonominį aktyvumą

Šiauliai

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

103091

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Kelmės rajono savivaldybė tarp 54 kitų mažųjų savivaldybių užėmė 48-50 vietą.

foto2.jpg

foto3.jpg

Kelmės rajono savivaldybė šiemet užima 48-50 vietas mažųjų savivaldybių indekse (48 balai iš 100). Ji jas dalijasi su Kupiškio ir Akmenės rajonų savivaldybėmis. Geriau nei vidutiniškai* įvertintos „Mokesčių”, „Biudžeto” ir „Administracijos” sritys, o likusios – prasčiau. „Administracijos” srityje gerai įvertinta, kad savivaldybė spėjo laiku išnagrinėti 99,7 proc. gyventojų prašymų. Tačiau savivaldybės administracija buvo sąlyginai didelė. Tūkstančiui gyventojų teko 7,9 darbuotojo, kai vidutiniškai – 7,6. Vis dėlto, nors savivaldybės administracija buvo šiek tiek didesnė nei vidutiniškai, jos išlaikymui teko skirti tik 5,3 proc. savivaldybės biudžeto (palyginti su 8 proc. vidurkiu).

Prie geresnio „Biudžeto” vertinimo prisidėjo ir tai, kad savivaldybė nevykdė vidaus sandorių, o biudžeto skola siekė 21,5 proc. pajamų. Savivaldybėje trūko investicijų. 2017 m. tiesioginių užsienio investicijų vertė siekė tik 0,3 mln. eurų (vienam gyventojui teko tik 12 eurų tiesioginių užsienio investicijų, kai vidutiniškai – 1 251 euras). Materialinių investicijų vertė sumažėjo 37,8 proc. nuo 32,9 iki 20,4 mln. eurų (vienam gyventoju jų teko 742 eurų, kai vidutiniškai – 1 423 eurai). Kiti ekonominio aktyvumo rodikliai irgi buvo prastesni – tūkstančiui gyventojų teko mažiau nei vidutiniškai veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų.

Jei savivaldybės taryba peržiūrėtų mokestinę politiką, tai galėtų bent šiek tiek padėti padidinti ekonominį aktyvumą. 2018 m. savivaldybėje verslo liudijimai kainavo 131 eurą – daugiau nei vidutiniškai (96 eurai). Nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs, siekę 3 ir 4 proc. Vidutinis žemės mokesčių tarifas, siekęs 0,89 proc., buvo vos mažesnis už vidutinį (0,98 proc.).

Plačiau apie tai rasite čia.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt