Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius ir LLRI nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Joniškio rajono savivaldybė tarp 54 kitų mažųjų savivaldybių užėmė 36-39 vietą.
foto.jpg
foto1.jpg
Joniškio r. savivaldybė šiemet pakilo iš 44-48 vietos į 36-39 vietas mažųjų savivaldybių indekse (51 balas iš 100), kuriomis dalijasi su Ukmergės r., Joniškio r. ir Jonavos r. savivaldybėmis. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, gerai įvertintos „Komunalinių paslaugų”, „Biudžeto“, „Turto valdymo” ir „Administracijos“ sritys. Likusios gavo žemesnį nei vidutinis įvertinimą. „Administracijos“ sritis gerą įvertinimą pelnė dėl to, kad 2018 m. visus gyventojų prašymus išnagrinėjo laiku, tačiau užimtų administracijos pareigybių skaičius tūkstančiui gyventojų liko didesnis nei vidutinis* (9,1 pareigybės palyginti su 7,6 vidurkiu). Nors savivaldybės administracija buvo didesnė, jos išlaikymui reikėjo skirti 7,5 proc. patvirtinto biudžeto – mažiau nei vidutiniškai (8 proc.).
Gerai vertinta tai, kad savivaldybė nevykdė vidaus sandorių, jai priklausančios keleivių vežimo, daugiabučių administravimo, centralizuoto vandens ir šilumos tiekimo įmonės dirbo pelningai. Tačiau šilumos ir vandens kainos buvo aukštesnės nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių. Nors 2016-2017 m. tiek materialinių, tiek užsienio investicijų daugėjo (materialinių investicijų daugėjo 20,8 proc. nuo 17,7 iki 21,4 mln. eurų, o tiesioginių užsienio investicijų 268 proc. nuo 2,4 iki 8,9 mln. eurų), jų vienam gyventoju vis dar teko mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse. Vienam gyventojui teko 696 eurai materialinių (vidutiniškai – 1 423 eurai) ir 412 eurų tiesioginių užsienio investicijų (vidutiniškai – 1251 euras). Tūkstančiui gyventojų veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų teko mažiau nei vidutiniškai. „Mokesčių” sritis gavo prastesnį įvertinimą, nes vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 1,2 proc., palyginti su 0,98 vidurkiu. Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,9 proc., kai vidutinis – 0,7 proc. Nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai buvo maksimalūs – 3 ir 4 proc.
Joniškio r. socialiniai rodikliai buvo prastesni už vidutinius. Nedarbo lygis savivaldybėje siekė 12,5 ir buvo didesnis nei tarp mažųjų savivaldybių (9,7 proc.). 39,9 proc. bedarbių buvo ilgalaikiai, kai vidutiniškai – tik 28,6 proc. socialines pašalpas gavo 5,7 proc. gyventojų (vidutiniškai – 3,8 proc.), o būsto šildymo kompensacijas – 10,2 proc. (vidutiniškai – 5,2 proc.).
Plačiau apie tai rasite čia.
Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją