Savivaldybių indeksai: Kazlų Rūdai geriausiai sekėsi „Transporto“ srityje

Marijampolė

Etaplius ir LLRI nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

103134

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Kazlų Rūdos savivaldybė tarp 54 kitų mažųjų savivaldybių užėmė 23-25 vietą.

Foto galerija:

foto2.jpg

foto1.jpg

Kazlų Rūdos savivaldybė mažųjų savivaldybių indekse šiemet užima 23-25 vietas (56 balai iš 100), kuriomis ji dalijasi su Pagėgių ir Telšių r. savivaldybėmis. Maksimaliai įvertinta „Transporto“ sritis. Prasčiau nei vidutiniškai* įvertintos „Komunalinių paslaugų”, „Investicijų ir plėtros“ bei „Mokesčių“ sritys. Kaip ir praėjusiais metais, „Transporto“ sritis įvertinta puikiai. 2018 m. savivaldybė visiems viešojo transporto maršrutams skelbė viešuosius konkursus, visus maršrutus aptarnavo privatus sektorius.

Kazlų Rūda gali pasigirti mažesne nei vidutiniškai savivaldybės skola, siekusia 18,1 proc. nuo pajamų, kai vidurkis sudarė 25,8 proc. Savivaldybė prekes ir paslaugas pirko nevykdė vidaus sandorių, pasitelkė viešuosius pirkimus. Investiciniai rodikliai Kazlų Rūdoje dvejopi. Savivaldybė išsiskyrė aukštu sukauptų tiesioginių užsienio investicijų rodikliu – jų vertė siekė 79 mln. eurų (vienam gyventojui teko 6 716 eurų). Tačiau jų nuo 2016 iki 2017 m. sumažėjo 11,3 mln. eurų (12,5 proc.). Materialinių investicijų vertė sumažėjo 23 proc. nuo 15,5 iki 11,9 mln. eurų ir vienam gyventojui teko tik 993 eurai, kai vidutiniškai – 1 423 eurai. Ekonominio aktyvumo rodikliai taip pat buvo žemesni nei vidutiniai. Tūkstančiui gyventojų teko 21,3 veikiantys ūkio subjektai (vidutiniškai – 23,7), 28,1 verslo liudijimas (vidurkis – 41) ir 5 išduoti statybos leidimai (vidurkis – 5,3). Atitinkamai nedarbo lygis savivaldybėje siekė 11,2 proc. (vidurkis – 9,7 proc.), o ilgalaikiai bedarbiai sudarė net 43,5 proc. bedarbių (kai vidutiniškai – 28,6 proc.).

Jei savivaldybė peržiūrėtų savo mokesčių politiką, tai galėtų paskatinti didesnį ekonominį aktyvumą. Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas buvo tarp aukščiausių ir siekė 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), taip pat ir nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai, siekę atitinkamai 3 ir 4 proc., taip pat buvo maksimalūs. Tik vidutinė verslo liudijimų kaina – 78 eurai – buvo mažesnė nei likusių savivaldybių vidurkis (96 eurai).

Plačiau apie tai rasite čia.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt