PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 6 d. 17:28

Savivaldybės turi ruoštis ir prekybos žmonėmis atvejams

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


74892

Kas ne taip šioje nuotraukoje? Matote kriaušę, bet ji juk mėlyna, o tokia spalva šiam vaisiui netikėta ir neįprasta. Ar tai tikrai kriaušė? Kartais iš pirmo žvilgsnio negali tinkamai įvertinti. Jei matote gatvėje elgetaujantį vaiką ar suaugusįjį, gali būti, kad iš tikro matote neleistinos prekybos žmonėmis atvejį. Su inteligentišku vyru lėktuve kartu sėdi liūdna, tyli mergaitė, o jūs galvojate, kad gal ji serga, nedrąsi, o iš tikro ji prigąsdinta tylėti ir ją reiktų gelbėti. Tokius reiškinius reikia atpažinti, su jais mokėti susidoroti, taip pat mokėti apie juos viešai kalbėti bei rašyti.

Dalyvavo seminare

Praėjusią savaitę Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis ir Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Rūta Švedienė dalyvavo Švedijos instituto ir Švedijos Vyriausybės inicijuotame seminare „Link harmonizuoto kovos su prekyba žmonėmis mechanizmo Baltijos jūros regione: prekybos žmonėmis aukų nustatymas, pagalba joms ir žiniasklaidos vaidmuo“. Seminare dalyvavo atstovai iš kitų savivaldybių, policijos, socialinę pagalbą teikiančių institucijų, žiniasklaidos. Klausytasi lektorių, darytos praktinės užduotys, diskutuota ir dalintasi patirtimi.

Pagrindinės aptartos temos: prekybos žmonėmis požymiai ir šių nusikaltimų aukų nustatymo kriterijai; prekybos žmonėmis aukų portretas, pagalbos poreikiai, informacijos pateikimas žiniasklaidoje; žiniasklaidos vaidmuo kovos su prekyba žmonėmis srityje: situacija, perspektyva ir rekomendacijos.

Pagrindinės gairės savivaldybėms: kovoti su prekyba žmonėmis remiantis situacijos savivaldybėje analize; gerinti aukų nustatymą; gerinti pagalbą aukoms; vykdyti prekybos žmonėmis prevenciją.

Išmanyti reikia

Kėdainių rajono savivaldybėje kol kas dar nebuvo nustatyto prekybos žmonėmis atvejo, nesiautėja gaujos, užsiimančios žmonių prekyba ir išnaudojimu, bet kitose savivaldybėse tokių reiškinių yra, su tuo kovoja policija, taip pat ir savivaldybėse sudarytos darbo grupės sprendžia šiuos klausimus. Visada gerai iš anksto žinoti, išmanyti tokius dalykus, kad, atsiradus atvejui, būtų galima kuo greičiau ir profesionaliau reaguoti. Visuomenė taip pat turi nusimanyti, kas tai yra ta prekyba žmonėmis, kaip atpažinti atvejus ir ką daryti susidūrus su šia vergovės forma. Tiems, kas domisi teisine šio reiškinio puse, patartina pasigilinti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ ir 157 str. „Vaiko pirkimas ir pardavimas“. Yra išleistos Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijos. Informacijos apie Lietuvos situaciją galima rasti VRM svetainėje.

Prekyba žmonėmis − kas tai?

Tai socialinis reiškinys, šiuolaikinės vergovės forma, šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Nuolat evoliucionuojantis, „be sienų“ nusikaltimas žmogaus laisvei: varžoma ne tik fizinė žmogaus laisvė, bet asmens valios laisvė, vaiko atveju – nusikaltimas vaikui ir šeimai. Nusikaltimo struktūra ir požymiai yra šie: nusikalstamas veiksmas (pardavė, pirko, perleido, verbavo, gabeno ir laikė nelaisvėje žmogų), valios palenkimo būdas (fizinis smurtas, grasinimai, pasinaudojimas kito asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulė ir kt.), tikslas išnaudoti, prekyba žmonėmis. Asmuo išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, karo tarnybai, organams, audiniams ir ląstelėms ir kitais išnaudojimo būdais.

Kas dažniausiai tampa nukentėjusiais?

Dažniausi rizikos veiksniai: žmogus neturi pajamų arba pajamos labai mažos; vaikai ir kiti priklausomi asmenys; neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, skurdi gyvenamoji aplinka, nesutarimai su artimiausiais; karo ir kitokie pabėgėliai, nelegalūs migrantai; fizinės ir psichinės problemos; skolos, ypač jei jos susijusios su verbuotoju; nemokėjimas užsienio kalbų; terminuota darbo viza; anksčiau patirtas smurtas; nusikalstama praeitis arba ryšiai su nusikalsti linkusiais asmenimis ir kt.

Patarimai žiniasklaidos atstovams

Žiniasklaidos vaidmuo turėtų būti informacinis, švietėjiškas, nuomonės formavimo. Reiktų į situaciją ir asmenis pažiūrėti ne stereotipiškai, kad nukentėjusysis yra auka ir gal net pati kalta, kad pakliuvo į tokią situaciją (deja, dažnai taip mėgstama traktuoti visuomenėje). Paklauskite žmogaus, ar jis nori būti vadinamas auka. Nesistengti ieškoti sensacijų ir nesimėgauti aprašant detales. Akcentuoti ne nukentėjusįjį, paverčiant jį auka, o nusikaltėlį, parodant jo nusikaltimą. Kurti istoriją, kad nukentėjęs taptų labiau ne auka, o herojus, radęs išeitį iš blogos situacijos, kad jo istorija taptų įkvepianti, skatintų nepasiduoti, ieškoti išeičių ir kitus žmones. Nukentėjusiojo istorija yra ne tai, kas jam nutiko, bet tai, kaip tai žmogus išgyveno. Naudojant šį naratyvą, galima paversti istoriją įkvepiančia. Nukentėjęs dažnai kaltina save dėl visko, tad reikia kantriai ir atidžiai ją išklausyti ir jokiu būdu nekaltinti, nevertinti. Klausinėti geriau be kitų žmonių (fotografų ir pan.). jei nukentėjus moteris, interviu geriau imti irgi moteriai. Filmuoti tik iš nugaros, nerodyti profilio. Nuotraukas dėti ne seksualias (dažnai tuo mėgaujamasi), o netikėtas dėmesiui atkreipti. Informuoti, į kur kreiptis, kam skambinti kokias telefono numeriais. Visuomenė turi būti informuojama apie paslaugas, skirtas nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims,

Pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis