Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Utenos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Taisyklėmis, yra patvirtinusi dvinarės įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Taisyklėse nustatyta, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
Savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama paaiškinti, kaip realybėje savivaldybės galėtų įgyvendinti šį Taisyklių punktą, tačiau atsakymo nesulaukė. Šiuo klausimu domėjosi ir Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija, tačiau atsakymo taip pat negavo.
Utenos rajono gyventojai nuolat kreipiasi į savivaldybės merą, administraciją ar tarybos narius, prašydami sustabdyti jų nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimą ir nemokėti pastoviosios įmokos dalies už atliekų tvarkymą. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, savivaldybės taryba pavedė savivaldybės merui Alvydui Katinui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių pakeitimo, numatant galimybę savivaldybėms pačioms spręsti dėl pastoviosios įmokos dalies taikymo ar netaikymo, t.y. suteikti savivaldybėms daugiau teisių.
Meras A. Katinas kreipėsi į Vyriausybę bei į Aplinkos ministeriją, prašydamas patikslinti teisės aktų nuostatas dėl viešojo administravimo subjekto galimybių sustabdyti statinio naudojimą, detalizuoti, kas yra negyvenami statiniai, ir suteikti savivaldybėms daugiau teisių dėl pastoviosios įmokos dalies taikymo ar netaikymo.